Kristina Jackūnaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panorama“
1991 metų sausį žmonės, protestuodami prieš sovietų agresiją, prie Seimo ant barikadų smaigstė savo sovietinius dokumentus, daugiausia – karinius bilietus. Šiandien aiškėja, kad tai buvo klaida, rūpesčių sukelianti dabar.
Tik atkurtos nepriklausomos valstybės širdį, tuomet – Aukščiausiąją Tarybą, dabar – Seimą, supusias barikadas žmonės nusmaigstė savo sovietiniais dokumentais – pasais, partiniais, bet daugiausia – kariniais bilietais, liudijančiais atliktą tarnybą sovietinėje armijoje. Vienas iš jų – su bendradarbiais saugoti Seimo atvykęs prieniškis Kęstutis.
„Prie įėjimo buvo pamauti bilietai. Tai, sakome, atsisakome ir mes. Ir pamovėme. Tai buvo kaip protestas“, – pasakojo K. Kairiūkštis.
Liudininkai pasakoja, kad taip elgtis žmones ragino kai kurie tuomečiai politikai. Pastarieji dabar aiškina, kad tai buvo spontaniškas pačių žmonių elgesys.
Savo sovietinius dokumentus žmonės prie Seimo paliko protestuodami prieš sovietų agresiją sausio 13-tosios naktį. Tuomet jie negalvojo, kad vieną dieną tų dokumentų jiems prireiks
„Kai sulaukiau pensinio amžiaus ir reikėjo suskaičiuoti stažo metus, nuėjau į „Sodrą“, o ten sako, kad reikia karinio bilietų. O aš sakau, kad jis ant virbo prie Seimo. Jie sako: mes nieko nežinome. Bet sutiko pažiūrėti, gal ras archyvuose“, – teigė K. Kairiūkštis.
Pagal įstatymus dveji ar treji metai sovietinėje armijoje įskaičiuojami į darbo stažą, nuo kurio nemažai priklauso pensijos dydis.
Protesto vardan pamauti sovietiniai kariniai bilietai dabar saugomi Nacionalinio muziejaus saugyklose. Vieni jau 1991-aisiais prikalti ant rastų, suvežtų laužams kūrenti. Muziejininkai sako, kad į juos ir raštu ir žodžiu kreipiasi žmonės, ieškodami savo kažkada paliktų dokumentų.
„Taip, girdėjau, kad tuos dokumentus pasiūlė ir pradėjo rinkti tie savanoriai, kurie gynė parlamentą, o paskui tie dokumentai buvo perduoti muziejui. Bet, kiek žinau, ne visi tie dokumentai buvo perduoti, kadangi patys pirmieji turbūt žuvo, kol buvo sumanyta, ką su jais daryti“, – kalbėjo Nacionalinio muziejaus Naujausių laikų skyriaus vedėja Irena Mikuličienė.
„Mes jų grąžinti negalime, niekas jų grąžinti neprašo. Jei jie saugomi kaip muziejaus dokumentai, jie jau yra valstybės nuosavybė, valstybės nuosavybė“, – pridūrė ji.
Nebeturintiems karinių bilietų žmonėms „Sodros“ skyriuose teks pildyti netrumpas anketas lietuvių, o kai kuriais atvejais – ir rusų kalba.
„Tai pakankamai ilga procedūra. Žmogus turi atsiminti daug duomenų: kur jisai tarnavo, kokiais metais. Būtų labai gerai, kad jis atsimintų ir savo dalinį, kokiose pajėgose tarnavo, jūros ar kitose. Mes rekomenduojame šiems žmonėms ateiti į teritorinį „Sodros“ skyrių“, – kalbėjo „Sodros“ pensijų skyriaus vedėja Janina Daunoravičienė.
Atsakymų teks laukti po pusmetį ir ilgiau, o jei dokumentai nebus rasti – savo tarnybą sovietinėje armijoje bandyti įrodyti teisme.
„Pirmiausia, kiekvienas mes turime galvą. Aišku, mes, vedini jausmų, galime padaryti ir gerų, ir blogų, ir neapgalvotų sprendimų. Tačiau nėra taip, kad kelias visai užkirstas“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Naujoji valdžia nesirengia taisyti įstatymų, kad žmonėms, palikusiems prie Seimo dokumentus protesto vardan, nebūtų problemų skaičiuojant pensijas. „Sodra“ pataria visada saugoti visus savo dokumentus.
Muziejininkai sako, kad eksponatais tapę kariniai bilietai iš saugyklų į dienos šviesą bus iškelti specialiomis valstybės progomis, nes, anot jų, nėra kur jų eksponuoti.
