Ligonių kasos vis gauna klausimų dėl moksleivių, kuriems sukako 18 metų, privalomojo sveikatos draudimo. Kartais už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas sunegalavusio moksleivio paprašoma sumokėti, kadangi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informacinėje duomenų bazėje nėra duomenų apie moksleivio draustumą.
Kad aštuoniolikmečiams nekiltų problemų dėl privalomojo sveikatos draudimo, pravartu žinoti štai ką. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Iki sukankant 18 metų visi moksleiviai pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas draudžiami kaip nepilnamečiai. Na, o sukakę 18 metų jie pereina į kitą draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupę ir turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį moksleivio pažymėjimą arba pažymą iš mokyklos. Mat yra tokio amžiaus sulaukusių jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba ir vienaip ar kitaip gali būti „iškritę“ iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos. Tad 18-kos metų sulaukusio moksleivio draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinantys duomenys įtraukiami į VLK informacinę duomenų bazę, kuria naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos. Tose sutartis su ligonių kasomis sudariusiose įstaigose tokiems moksleiviams ir toliau teikiamos nemokamos, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos gydymo paslaugos.
VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančius asmenis. Deja, tokių duomenų kol kas nepateikia bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniosios mokyklos. Situacija pasikeis, kai Valstybinei ligonių kasai pradės teikti duomenis šiuo metu kuriamas moksleivių registras.
Nors daugelis jau žino, vis dėlto pravartu priminti, jog toliau nesimokantys ir nedirbantys (darbo neradę) moksleiviai ar studijas baigusieji ir toliau gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, – jei įsiregistruoja gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą arba patenka į kitą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę.
Pagal Sveikatos draudimo įstatymą valstybės lėšomis asmenys draudžiami nuo atitinkamo teisinio statuso įgijimo iki to statuso netekimo dienos. Tad apskritai besimokančio asmens privalomojo sveikatos draudimo galiojimo terminas yra nustatomas vieniems mokslo metams – nuo einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. iki kitų mokslo metų pradžios. Bet atsižvelgiant į jaunuolių, kurie laiko egzaminus, stoja į aukštąsias mokyklas, kolegijas, magistrantūrą ir pan., interesus studentų bei moksleivių draustumo terminas ligonių kasų nustatomas taip: Sveikatos draudimo įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, jie gauna dar vieną mėnesį papildomai, tad faktiškai yra laikomi draustais iki rugsėjo 30 d. imtinai.
Tačiau tais atvejais, kai šiemet užbaigusieji mokslus arba įgiję bakalauro ar magistro diplomus neįsidarbina, neįsigyja verslo liudijimo arba neužsiima kita individualia veikla, neįsirašo į darbo biržos įskaitą ir panašiai, tokie asmenys, kad nenutrūktų privalomojo sveikatos draudimo tęstinumas, už rugsėjį, spalį ir kitus metų mėnesius jau turi savarankiškai mokėti įstatymo nustatyto dydžio įmokas. Žodžiu, tokiais atvejais papildomo mėnesio draustumo garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
