Remigijus RAINYS
Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai užbaigė beveik metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl itin žiauraus Kauno rajono Vilkijos miestelio gyventojo Remigijaus Laurinavičiaus (38 m.) nužudymo. Baudžiamąją bylą, kurioje šiuo nusikaltimu kaltinami Saulius Makarevičius (32 m.), Aurimas Moleikaitis (26 m.) bei kaunietis Egidijus Barkauskas (29 m.), netrukus atsivers Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Ikiteisminis tyrimas užtruko todėl, kad sulaikytieji staiga virto "pavyzdingais" mamyčių sūneliais. Motinos ir advokatai vyrus lydėjo į visas apklausas, atidžiai sekė procesinius veiksmus, o po to skundais užversdavo visas įmanomas instancijas. Tiriant šiuos vėliau nepagrįstais ir nemotyvuotais pripažintus skundus, visa bylos medžiaga po kelis kartus keliavo į Kauno rajono bei apygardos teismus, net 4 kartus buvo pasiekusi Lietuvos apeliacinį teismą. Galiausiai visa medžiaga vos sutilpo į 5 tomus. Paskutinįjį tomą sudaro kaltinamųjų gynėjų skundai ir teismų atsakymai į juos. Norėdami vilkinti procesą, įtariamieji skundė net menkiausius pareigūnų veiksmus.
Užsipuolė šeimininką
Vilkijoje, Vytauto gatvėje, savo mirusios mamos namuose gyvenusio Remigijaus Laurinavičiaus kieme puotavusią kompaniją į vidų suginė prapliupęs lietus. Vėliau išgertuvės buvo pratęstos virtuvėje. Užstalėje (be prieštaringai vertinamo 4 kartus teisto ir 9 kartus administracine tvarka bausto šeimininko), susibūrė S. Makarevičius, pravarde Makaras, Egidijus Barkauskas, Aurimas Moleikaitis, Silvijus Svirčinkas, Mindaugas Laurinavičius bei Inga Rimkutė, S. J. ir dar keletas merginų. Ištuštėjus paskutiniam "Lietuviškos" degtinės buteliui, kuris nors puotos dalyvis vis nuvažiuodavo iki parduotuvės papildyti svaigalų atsargas. Kai draugiją paliko kelios namo išėjusios merginos, vyriškiai pradėjo vaidytis. S. Makarevičius ėmė priekaištauti R. Laurinavičiui, kad šis išduoda savo draugus, ir kelis kartus kumščiu smogė jam į veidą. Remigijus nugriuvo po stalu. Vyrai liepė jam išlįsti, tačiau sumuštasis jų neklausė. Tada Makaras su E. Barkausku bei A. Moleikaičiu jį ištraukė jėga. Dar kelis kartus smogę į veidą ir vėl pargriuvusi nelaimėlį apspardę kojomis, vyrai pradėjo kaltinti R. Laurinavičių neva pavogus auksinį žiedą iš Egidijaus tetos. Nuo grindų nesikėlęs Remigijus nesigynė, o tik atsiprašinėjo ir prašė jo nemušti. Egzekucija trumpam buvo nutraukta, ir nukentėjėliui vėl buvo leista sėstis prie stalo. Tačiau netrukus E. Barkauskas vėl pradėjo mušti R. Laurinavičių, o kai šis nukrito nuo kėdės, A. Moleikaitis pagriebė nuo krosnies plaktuką ir kelis kartus sudavė juo Remigijui per galvą, pradėjo daužyti kojas. Vyriškį bandė užtarti I. Rimkutė, tačiau trijulė jos neklausė. Itin agresyviai nusiteikęs Ingos draugas E. Barkauskas neišleido merginos namo, todėl ji nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė miegoti. Kad Remigijus nukraujavęs pernelyg greit nenusibaigtų, kažkuris iš budelių suplėšė audinio atraižą ir suveržė jomis sužeistojo kojas aukščiau kelių. Išgertuvės tęsėsi toliau. Protarpiais kuris nors iš dalyvių atsikeldavo nuo stalo ir mušdavo, spardydavo ar daužydavo R. Laurinavičiui galvą plaktuku. Smurtautojai buvo suvynioję nelaimėlį į kilimą, ketino jį nuvežti prie Nemuno ir paskandinti, tačiau pabijojo, kad juos gali pastebėti kaimynai. Kai Remigijus neberodė jokių gyvybės ženklų, kažkas siūlė padegti jo namą ir taip atsikratyti visų nusikaltimo pėdsakų, bet kiti jo nepalaikė.
Planavo atsikratyti liudininke
Ryte kruvinųjų vaišių dalyviai E. Barkausko automobiliu BMW nuvažiavo iki Remigijaus brolio Mindaugo namų ir iškvietė greitąją pagalbą, nors žinojo, kad R. Laurinavičius jau nebegyvas. Atskubėjusiems medikams teliko konstatuoti R. Laurinavičiaus mirtį ir iškviesti policijos pareigūnus. Net prie panašių vaizdų pripratę teisėsaugininkai vėliau tikino, jog matytas vaizdas kėlė šiurpą. Virtuvės sienos, baldai, indai bei kiti namų apyvokos reikmenys buvo aptaškyti krauju, o negyvėlio lavonas tysojo didžiuliame kraujo klane. Operatyvinė grupė dar tik pradėjo savo darbą, o vienas iš įtariamųjų pranešė lūkuriuojantiems bendrams, jog iš greitosios pagalbos vairuotojo sužinojo, kad R. Laurinavičius tikrai nebegyvas, ir patarė kuo greičiau sprukti. Egidijus Ingai liepė būti drauge su juo, nes su ja pasielgs taip, kaip su Remigijumi. Įbauginta I. Rimkutė pakluso, ir E. Barkauskas ją savaitę slapstė įvairiose vietose. Vėliau E. Barkauskas liepė Ingai niekam neprasitarti apie tai, ką matė naktį, o jei būtų surasta, sakyti, jog R. Laurinavičių mušė tik Makaras. S. Makarevičius teisėsaugininkams įkliuvo pirmasis ir apklausiamas prasitarė pareigūnams, jog su E. Barkausku tarėsi apie galimybę atsikratyti nepageidaujamos liudininkės. Tyrėjai buvo nejuokais sunerimę, nes mergina ilgokai nesirodė nei namie, nei darbe.
Susiję su organizuotais nusikaltėliais
Netrukus buvo sulaikyti anksčiau du kartus teistas, tačiau realiai už grotų dar nebuvojęs E. Barkauskas bei Aurimas Moleikaitis. Pastarasis pareigūnams puikiai žinomas, tačiau iki šiol buvo baustas tik administracine tvarka. Turima duomenų, kad visa įtariamųjų trijulė susijusi su liūdnai pagarsėjusia Raseinių "Meškiukų" gauja. Galima numanyti, kad gandai, jog savo bendrininkų likimui palengvinti raseiniškiai paskyrė dalį pelno, gauto realizavus Vilkijoje slėptas kontrabandines prekes, nėra visai be pagrindo. Vilkijos žmonės dėkojo policijos pareigūnams, kad jie pagaliau sukišo už grotų juos ilgą laiką terorizavusius vagišius ir mušeikas. Tačiau atviriau apie patirtas skriaudas vilkijiečiai guostis vis dar bijo, nes sklinda kalbos, jog paslaptingi įtariamųjų užtarėjai renka pinigus neva teisėsaugininkų papirkimui ir bandys kiek įmanoma sušvelninti būsimą teismo nuosprendį.
Privertė išvykti į užsienį
Pagaliau į policiją atvykusi I. Rimkutė atvirai papasakojo ne tik apie tai, ką matė R. Laurinavičiaus nužudymo naktį, bet ir apie jai daromą spaudimą. Mergina buvo verčiama duoti melagingus parodymus, viską "versti ant S. Makarevičiaus". Bandymai ją paveikti nesiliovė net užsitęsus ikiteisminiam tyrimui. Dėl to E. Barkausko patėviui Kęstučiui Sabaliui buvo pareikšti įtarimai dėl bandymo paveikti liudininkę. Šis teismo procesas jau įvyko, ir vyriškis susilaukė pelnytos bausmės. Tačiau nei Inga, nei dukrą palaikiusi jos mama vis dar nesijautė saugios, todėl nuolat ir toliau šantažuojama mergina išvyko gyventi į užsienį. Kita išsamius parodymus tyrėjams davusi liudininkė S. J. grasinimų nesusilaukė, tačiau Vilkijoje taip pat nesijaučia visiškai saugi.
