Kaip BNS informavo teismas, apeliacinis skundas dėl birželio 2 dieną priimto sprendimo gautas penktadienį, šiuo metu paprašyta kitų bylos šalių pateikti į jį atsiliepimus.
R. Šukys BNS sakė sprendimą apskundęs, nes jo netenkino teismo sprendimas ir jame pateikti argumentai.
„Yra teisėta per 30 dienų apskųsti ir apskundžiau. Argumentų tikrai yra daug, 15 lapų tekstas (...) pagrįsdamas savo poziciją, išdėsčiau motyvus ir rėmiau juos įrodymais, kurie yra byloje“, – penktadienį sakė buvęs politikas.
„Galiu tik konstatuoti kaip faktą, kad manęs neįtikino teismo nurodyti argumentai ir motyvai. Pirmojo teismo argumentai buvo teisingi, pagrįsti ir jų pakako, tačiau kitiems teismams pasirodė kitaip“, – teigė jis.
R. Šukys taip pat neatmetė galimybės po apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo – sprendimo kreiptis ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ar pažeistos teismų praktikos, jei toks pagrindas bus.
Plačiau skundo motyvus jis atsisakė komentuoti.
Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
R. Šukio teigimu, VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.
R. Šukys žvalgybos pateiktoje medžiagoje minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.
Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.
Taip pat teismui teigė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog departamentas kaip nors prisidėjo prie pažymos atskleidimo visuomenei, o pažyma paviešinta internetiniuose portaluose dar neįregistravus jos Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje.
Teismo nutartyje pabrėžiama, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.
Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.
Teismas taip pat įpareigojo buvusį ministrą atlyginti Valstybės saugumo departamentui 1,3 tūkst. eurų išlaidų advokatams.
Pernai balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti.
VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
