Viduržemio vaisinė muselė (Ceratitis capitata) laikoma vienu pavojingiausių pasaulyje vaismedžius puolančių kenkėjų. Šie, manoma, iš Užsachario Afrikos kilę vabzdžiai yra tapę tikra Viduržemio jūros regiono vaisių ir daržovių augintojų rykšte. Tačiau jie niokoja derlių ne tik Italijoje, Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje ar Pietų Rusijoje, bet yra plačiai paplitę visame pasaulyje, įskaitant Šiaurės ir Pietų Ameriką, Australiją bei Ramiojo vandenyno regiono šalis.
Nenuleidžia rankų
Šie maždaug 300 rūšių vaisius ir daržoves naikinantys kenkėjai plinta po pasaulį su eksportuojamais vaisių kroviniais, nes geriau nei kitos tropinių vaisių muselės pakelia vėsesnį klimatą. Todėl, pasak specialistų, jos tapo bene didžiausią ekonominę žalą darančia šių vabzdžių rūšimi.
Nenuostabu, kad insekticidus kuriantys mokslininkai ieško kuo efektyvesnių kovos su šiais kenkėjais būdų. Vieną naujausių ir bene įdomiausių išrado Rytų Anglijos universiteto ir bendrovės „Oxitex“ specialistai.
Jie išvedė genetiškai modifikuotus Viduržemio vaisinių muselių patinėlius, kurie „naikina“ šių vabzdžių populiaciją poruodamiesi su natūraliomis sąlygomis gyvenančiomis patelėmis. Idėja mažinti šių kenkėjų populiaciją nenaudojant įprastinių insekticidų, tai yra ekologiškai švariu patinėlių sterilizavimo metodu, nėra nauja.
Vaisingi, bet nepavojingi
Vadinamoji sterilių vabzdžių technika paremta Viduržemio vaisinių muselių patinėlių švitinimu tol, kol šie tampa nebevaisingi. Išleisti į aplinką jie poravimosi metu nebegali apvaisinti patelių, ir kenkėjų populiacija mažėja. Tačiau šis metodas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, į laisvę išleisti apšvitinti vabzdžiai yra silpnesni ir mažiau linkę poruotis, tad patelės ilgainiui susiranda nesterilizuotų partnerių.
Bendrovės „Oxitex“ laboratorijoje pavyko išvesti genetiškai pakeistų Viduržemio vaisinių muselių patinėlių, kurie yra „sukonstruoti“ taip, kad gali turėti tik vyriškos lyties palikuonių. Britų mokslininkai mano, kad tai geresnė alternatyva sterilizuotiems patinėliams, nes genetiškai pakeisti vabzdžiai yra stiprūs ir poruojasi pakankamai aktyviai. Išleisti į laisvę ir poruodamiesi su laisvėje gyvenančiomis patelėmis jie didina tik savo lyties populiaciją, vadinasi, vaisius ir daržoves naikinančių patelių ima smarkiai mažėti.
Išlieka tik patinėliai
Mokslininkai eksperimentavo su genetiškai pakeistais vabzdžiais laboratorijų šiltnamiuose Kretoje, kuriuose buvo imituojamos realios aplinkos sąlygos. Šiltnamiuose augo citrinmedžiai. Suleidus į šiltnamius genetiškai modifikuotus patinėlius paaiškėjo, kad šioje uždaroje sistemoje Viduržemio vaisinių muselių populiacija sparčiai sumažėjo.
Bendrovės „Oxitex“ specialistai į šių muselių patinėlių genomą perkėlė specifinį patelių geną, kuris nutraukia palikuonių vystymąsi iki to laiko, kol patelės pasiekia reprodukcinę brandą. Sveikų Viduržemio vaisinių muselių populiacijas galima auginti kontroliuojamose aplinkose naudojant tam tikrą cheminį represorių, specialų baltymą, kuris slopina informacinės ribonukleino rūgšties sintezę. Jei šios medžiagos nėra genetiškai modifikuotų vabzdžių maiste, išlieka tik patinėliai. Tada jie išleidžiami į natūralią aplinką ir gali poruotis su vietinėmis patelėmis, perduodami joms specifinį geną, kuris neleidžia turėti moteriškos lyties palikuonių, dedančių kiaušinėlius po pažeista vaisių ir daržovių žievele.
Mokslininkų teigimu, šis metodas yra pigesnis ir efektyvesnis nei patinėlių švitinimas siekiant padaryti juos nevaisingus, be to, jis yra nekenksmingas aplinkai. Dabar britų biotechnologai siekia gauti leidimą tęsti eksperimentus natūraliomis sąlygomis, kad galėtų patikrinti savo išradimo pranašumus.
