Mokslininkų grupė iš Kinijos Mokslų ir technologijos universiteto (University of Science and Technology), esančio Hefėjuje (Hefei), sugalvojo, kaip vienu metu susieti aštuonis fotonus ir juos stebėti.
Prieš tai atliktame eksperimente buvo dirbama su šešiais fotonais. Savo straipsnyje jie aprašo, kaip jie sugebėjo paversti vieną fotoną į du susietus fotonus, panaudodami netiesinį kristalą. Taip pat pateikiama informacija, kaip buvo procesas pakartotas su vienu iš fotonų gaunant dar vieną susietų fotonų porą, o kitą fotoną laikant nepakitusiu. Tokiu būdu buvo gauti iš viso aštuoni susieti fotonai. Visi fotonai buvo išlaikyti vienoje vietoje ir galėjo būti stebimi tam tikrą laiko tarpą.
Susietumas pirmą kartą buvo numatytas Alberto Einšteino kartu su dviem kitais fizikais – Borisu Podolskiu (Boris Podolsky) ir Natanu Rouzenu (Nathan Rosen). Susietumo metu dalelės egzistuoja labai stipriame sąryšyje – tai, kas nutinka vienai dalelei, tuojau pat automatiškai kažkokiu būdu nutinka ir kitoms. Kažkas panašaus į identiškus dvynius, kurie jaučia segtuko dūrį į pirštų galiukus, nepriklausomai ar jie būtų viename kambaryje, ar keletą mylių vienas nuo kito.
Atliktame eksperimente mokslininkai pasiuntė didelės energijos lazerio fotoną į netiesinį kristalą. Fotonas suskilo į du susietus fotonus. Vienas fotonas laikomas atskirai, o kitas pasiųstas į kitą netiesinį kristalą. Tokiu būdu sukuriama kita pora susietų fotonų, kurie išlieka susieti su pradine pora fotonų. Vėl vienas fotonas iš naujos poros sulaikomas, o kitas siunčiamas per kitą netiesinį kristalą. Sukuriama dar viena pora susietų fotonų, kurie taip pat yra susieti su kitais susietais fotonais. Procedūra buvo pakartota, kol buvo gauti aštuoni vienas su kitu susieti fotonai.
Po kelių metų tyrimų mokslininkai sužinojo gana daug apie susietų dalelių kūrimą. Tačiau jie negalėjo jų išlaikyti vienoje vietoje. Susietos dalelės, sukurtos kinų mokslininkų, negyvuoja ilgą laiką, tačiau mokslininkai sugebėjo sulaikyti susietus fotonus pakankamai ilgai, kol buvo kuriamos naujos susietos dalelės, kad jas vėliau būtų galima stebėti.
Daugelis fizikų visą procesą lygina su žinomu mintiniu eksperimentu – Šredingerio (Schrödinger) katinu. Šis mintinis eksperimentas buvo paminėtas Ervino Šredingerio laiške Einšteinui. Laiške Šredingeris aprašo katiną, paslėptą dėžėje su radioaktyviomis medžiagomis, kurioms suirus būtų išleidžiami nuodai, nužudantys katiną. Tai reiškia, kad katinas vienu metu yra gyvas ir miręs.
Pagrindinis susietumo tyrimo tikslas – nustatyti, kaip jis veikia, kad vėliau šį efektą būtų galima panaudoti kvantiniuose kompiuteriuose.
