Manipuliuoti mikrodalelėmis (įskaitant atskiras ląsteles), pasitelkiant vadinamąjį lazerio poveikiu grindžiamą optinį pincetą, jau senokai nėra problema. Tačiau nanodalelių paėmimas ir perkėlimas į kitą vietą yra daug sudėtingesnė užduotis. Teoriškai su optiniu pincetu galima perkelti maždaug 10 nm dydžio daleles, tačiau toks instrumentas pareikalaus galingiausių lazerių bei labai sudėtingos, daug energijos vartojančios įrangos, todėl eiliniams mokslo centrams tai yra per brangus malonumas.
Kad kolegoms būtų palengvintas gyvenimas, Berklyje esančios Nacionalinės Lourenso laboratorijos (JAV) tyrėjai ėmėsi daug praktiškesnio metodo paieškos. Jis turėtų leisti operuoti nanodalelėmis dideliu tikslumu kartu neišleidžiant paskutinių pinigų brangiai įrangai. Ir pirmoji mintis vystant tokią idėją tapo elektronų pluoštelis.
Idėja nėra gimusi tarsi žaibas iš giedro dangaus. Kiti mokslininkai jau buvo pranešę apie elektronų pluoštelių naudojimą perkeliant daleles išlydytame aliuminyje arba vakuume. Vienintelis akivaizdus tokio metodo trūkumas – ribota šio metodo panaudojimo sritis arba eksperimento atlikimo sąlygos (trukdis, aišku, yra vakuumas).
Taigi mokslininkai iš Kalifornijos nusprendė kiek modifikuoti TEM (Transmission electron microscopy) mikroskopą, kuris leidžia gauti mikrofotografijas praleidžiant kiaurai per pavyzdį elektronų pluoštelį. Mokslininkai patalpino vandens lašelį, kuriame yra 10 nm dydžio aukso dalelės, į nedidelę kamerą. Buvo pastebėta, jog nanodalelės imdavo judėti į tą sritį, kurioje elektronų pluoštelio intensyvumas buvo didžiausias. Įdomu ir tai, jog šiuo atveju mikroskopas nepraranda savo pagrindinio funkcionalumo, o be dalelių manipuliavimo leidžia žaibiškai daryti mikrofotografijas. Šito optinis pincetas tikrai nesugeba: dviguba nauda.
Svarbu ir tai, jog elektronų pincetui nereikia specialių sąlygų (pavyzdžiui, vakuumo), jis pilna tenkina vandens pagrindu padarytas tirpalas, o tai yra labai patogu. Palyginimui: optinis pincetas būtų pareikalavęs 10 tūkst. daugiau energijos toms pačioms 10 nm dalelėms perkelti. Kol kas mokslininkai negali pateikti detalaus priežastinio aprašymo, kodėl taip veikia elektronų pluošteliai. Vis tik, instrumento kūrėjų manymu, paveikus tirpalą elektronų pluošteliu aplink dalelę įvyksta vandens jonizacija, o tai sukelia neigiamą spaudimą, kuris ir stumdo daleles.
Apie pirmuosius elektronų pinceto bandymus galima paskaityti čia, tuo tarpu Nacionalinės Lourenso laboratorijos mokslininkų darbo ataskaitą galima rasti šiame tinklalapyje.
