Granados universiteto (Ispanija) mokslininkai išrado dirbtinę odą, kuri elastingumu, atsparumu ir tvirtumu labai panaši į žmogaus odą. Tyrėjams pirmą kartą pavyko sukurti dirbtinę odą iš fibrino ir agarozės biomedžiagos, teigiama universiteto pranešime.
Fibrinas – tai netirpus kraujo baltymas, dalyvaujantis krešėjimo procese, o agarozė – iš jūros dumblių išgaunamas neutralus agaro polisacharido komponentas, paprastai naudojamas laboratorijose kuriant įvairius gelius. Pasak ispanų mokslininkų, naujoji medžiaga gali praversti gydant įvairias odos ligas, ji taip pat gali pakeisti bandomuosius gyvūnus vykdant tyrimus dermatologinėse laboratorijose.
Naujoji medžiaga buvo kuriama naudojant iš savanorių donorų paimtą kraujo plazmą, iš kurios buvo išskirti fibrinai. Išvengti krešėjimo padėjo kalcio chloridas. Taip pat buvo naudojamas 0,1 proc. agarozės tirpalas bei kiti junginiai. Gauta biomedžiaga buvo užtepta ant beplaukės bandomosios pelės nugaros, kur buvo pažeistos odos plotas. Taip siekta įvertinti šios medžiagos biologinį suderinamumą su pelės audiniais.
Granados universiteto nuotr.
Pasak tyrėjų, nebuvo pastebėta jokių atmetimo reakcijos ar infekcijos požymių. Pažeistos vietos, kur buvo užtepta dirbtinė oda, gijimo procesas prasidėjo per pirmąsias 6 dienas, o po 20 dienų žaizda buvo visiškai išgijusi ir užsitraukusi.
Anksčiau dirbtinė oda buvo gaminama iš chitosano, kolageno ir poliglikolio rūgšties, tačiau, pasak Granados universiteto profesoriaus Jiménezo Rodríguezo, fibrino ir agarozės variantas pasirodė esąs stabilesnis ir savo savybėmis kur kas panašesnis į natūralią žmogaus odą.
