Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis ir įstaigos specialistai vilkina ir stabdo strateginius uostamiesčio savivaldybės investicinius projektus, vengia atsakomybės, viršija įgaliojimus.
Tokius kaltinimus kultūros viceministro Liudo Šukio akivaizdoje trečiadienį N. Puteikiui žėrė architektai, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai, verslininkai. Iš atostogų iškviestas N. Puteikis teigė, jog kalantieji jį prie kryžiaus tiesiog nenori paisyti paveldosaugos reikalavimų, taikomų senamiestyje.
Kelias valandas trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje trukęs darbinis posėdis atskleidė visuomenei nematomas popierines valstybinių įstaigų kautynes. Kiekvienas dalyvis jose tarsi bulius laikosi savo principų, ieško savo teisybės ir kovoja iki paskutinio kantrybės lašo. Gaila tik, kad žiūrovai, t.y. klaipėdiečiai, šioje koridoje yra būtent tie, kurie pralaimi, rašo "Vakarų ekspresas".
Jie laukia nesulaukia, galbūt niekada ir nesulauks, kada bus baigta Danės krantinių rekonstrukcija, kada bus pradėtas Klaipėdos piliavietės atstatymo projektas, kada bus pastatytos saugyklos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir įrengta viešoji erdvė visuomeniniams renginiams jo kieme, kada pajudės iš mirties taško Kultūros fabriko projektas.
Tai - strateginiai investiciniai projektai ne tik Klaipėdos miesto, apskrities, bet ir valstybės mastu. Finansuojami jie ne tik iš miesto, valstybės biudžetų, bet ir Europos Sąjungos lėšomis. Objektų projektavimas ir įgyvendinimas įspraustas į griežtus terminus, tačiau jų derinimas su paveldosaugininkais bet kokius terminus viršija.
Architektai, projektuotojai (UAB "COWI Baltic", UAB "A405", projektavimo firma "Pilis", Klaipėdos piliavietės projekto atstovai) į posėdį atsinešė šių derinimų įrodymus - storiausius segtuvus popierių, po keletą kartų perdarytus objektų maketus. Pasakodami savo projektų derinimo istorijas, jie demonstravo ir skaitė raštus, esą įrodančius, jog uostamiesčio paveldosaugininkai neapibrėžia sąlygų projektavimo sąvadui išdavimo laiko ir jį nuolat vilkina, kad pateikia aiškiai neapibrėžtas sąlygas ir nuolat formuoja naujas, kurių nebuvo projektavimo sąvade. Piktinosi, kad jiems rašomos nepagrįstos ir nekonkrečios pastabos ir projektus su šia institucija tenka derinti pernelyg ilgai - 4-9 mėnesius.
Architektų nepasitenkinimo sulaukė ir tai, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje nėra specialisto - architekto-eksperto, - kuris galėtų pagrįstai ir profesionaliai teikti pastabas dėl pastatų konstrukcinių bei architektūrinių dalykų, sprendimai priimami remiantis tik patariamojo pobūdžio visuomeninės komisijos nuomone.
Taip pat išreikšta pozicija, jog jaučiama politinė kova ir susidorojimas su savivaldybės užsakomais projektais.
Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki žiočių rekonstrukcijos bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimo projektus rengusios UAB "Cowi Baltic" atstovai piktinosi, jog Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys suplakė rekonstrukcijos metu įgriuvusios Danės krantinės (40 metrų) ir šalia jos esančios Žvejų g. 8, 8a pastatų projektą su visu Danės krantinių rekonstrukcijos projektu ir nederina viso projekto sąlygų.
Savivaldybės atstovai piktinasi, kad paveldosaugininkams vilkinant priimti sprendimus dėl piliavietės, baigėsi ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas, o jo vertė buvo 20 mln. litų.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius priminė, jog KPD Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimu buvo atlikta ir su padaliniu suderinta visų Danės krantinių paveldosauginė ekspertizė, gautas leidimas teikti projektą nuolatinei komisijai. "Derinimų procesas su paveldosaugininkais vyksta vangiai. Atsakymų reikia laukti 2-3 mėnesius. Šiandien esame priversti krantinių projektą skirti į dvi dalis: savivaldybės ir uosto direkcijos", - sakė meras.
N. Puteikis pareiškė neturintis pretenzijų projektuotojams, tačiau visi Danės krantinių rekonstrukcijos darbai daugiau kaip metus esą vykdomi savavališkai ir nesuderinti nustatyta tvarka. Jis pabrėžė, jog pretenzijos skirtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančiai krantinės daliai.
"Mums svarbiausias dalykas - pasukamas tiltelis. Bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" neigia esanti šio tiltelio savininkė, rangovas atsisako tiltelį rekonstruoti, savivaldybė - finansuoti. Taip pat nevykdomi numatyti archeologiniai tyrimai ir nekasama toliau Klaipėdos piliavietės fosa. Tai šiurkštūs nukrypimai nuo projekto sąlygų, kurios buvo išdėstytos projekto specialiajame plane", - sakė N. Puteikis.
Naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statybos ir teritorijos sutvarkymo bei viešosios erdvės - aikštės Bažnyčių g. - rekonstrukcijos projekto rengėjai - UAB "A405" - išdėstė nesibaigiančią savo derinimų su paveldosaugininkais istoriją. Jų projektas, laimėjęs architektūrinį konkursą, paveldosaugininkams pasirodė per daug modernus. Vykdydami reikalavimus, architektai padarė tradicinį projektą, tačiau ir šis neįtiko. Kiemelio projektui paveldosaugininkai neduoda specialiųjų planavimo sąlygų, reikalaudami nestatyti pakylos, po kuria ir suprojektuotos muziejaus saugyklos, bei reikalauja modernias medžiagas paslėpti po fachverko imitacijomis. Galiausiai ginčo arbitrais architektai pasikvietė Valstybinę paminklosaugos komisiją, vadovaujama Jono Glemžos.
N. Puteikis: "Problemos kyla dėl to, jog architektai pradeda konkursą nepaklausę paveldosaugos sąlygų. Buvo suprojektuotas per modernus pastatas senamiesčiui."
Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardas Zulcas pasakojo, kaip KPD Klaipėdos teritorinio padalinys vilkina sprendimų dėl piliavietės priėmimą.
"Sausio mėnesį Ūkio ministerijoje įvyko pasitarimas su KPD vadovybe Vilniuje. Buvo sutarta, jog šis valstybinės reikšmės projektas bus svarstomas nedelsiant. Gegužės mėnesį pateikę galimybių studijos projektą iki liepos 1 d. negavome paveldosaugininkų atsakymo. ES struktūrinių fondų paraiškų priėmimo terminas pasibaigė. Jo vertė buvo 20 mln. litų. Kas prisiims atsakomybę?" - klausė R. Zulcas.
Minėtos lėšos būtų tekusios archeologiniams piliavietė tyrimams, tad į diskusiją įsiterpė archeologas prof. Vladas Žulkus: "Svarstant tokius ypač svarbius objektus reikia susitarti, kas bus galutiniai ekspertai. Dabar tai nėra aišku. Ar KPD Klaipėdos teritorinis padalinys yra kompetentingas vertinti šį valstybinės reikšmės objektą?".
"Piliavietė - tai mūsų miesto kvintesencija. Kauniečiai paskubėjo, dabar visuomenė protestuoja prieš projektą streikais. Norite to paties ir Klaipėdoje? Norime tik išsiaiškinti, kokio amžiaus piliavietės vaizdą norima atkurti ir reikalaujame, kad būtų visuomenės pritarimas šiam projektui", - dėstė N. Puteikis.
"Su visuomenės pritarimu patvirtintas Klaipėdos miesto strateginis planas. Jame piliavietės atkūrimas - vienas iš pagrindinių prioritetų. Vyko galimybių studijos vieši svarstymai. Kokio dar visuomenės pritarimo reikia?" - replikavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Aloyzas Každailevičius atkreipė dėmesį, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys tendencingai stabdo savivaldybės projektus.
Emocingą susirinkimą vainikavo į darbotvarkę neįtrauktas UAB "Memelio miestas" generalinio direktoriaus Dariaus Anužio pasisakymas. Verslininkas teigė, jog pavargo kovoti su KPD Klaipėdos teritorinius padaliniu kaip Don Kichotas ar Sanča Panča su vėjo malūnais ir apskundęs paveldosaugininkus teismui dėl trejus metus vilkinamo Herkaus Manto 11 esančio sklypo dokumentų derinimo.
D. Anužis viešai papriekaištavo, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys kol kas akivaizdžiai ignoruoja vieną ambicingiausių mieste projektų - buvusioje uosto teritorijoje planuojamą kvartalą "Memelio miestas". Paveldosaugininkai buvo kviesti dalyvauti šio projekto tarptautinio architektūrinio konkurso komisijoje, išsakyti nuomonę jo rezultatų svarstymuose, tačiau atsako nebuvo sulaukta.
"Tikiu, kad N. Puteikis yra žodžio meistras. Jis sutuoktų Mergelę Mariją su Liuciferiu, o popiežius liktų nieko nesupratęs. Jis suras pasiteisinimą", - savo kalbą užbaigė D. Anužis, sukeldamas auditorijos juoką.
"Tai tipiška naujo lietuvio pozicija, kuris turi labai daug pinigų ir nė trupučio pagarbos istorijai bei paveldui", - atrėžė N. Puteikis.
