Nors vyriausybės ne kartą skelbė susidorojusios su šiais sukilėliais, tačiau jų kova nesiliauja iki pat šios dienos. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato sąrašą sukilimų, kurie tęsiasi jau keletą dešimtmečių ir kurie jau pareikalavo gausybės žmonių gyvybių.
Euskadi Ta Askatasuna (ETA)
Šalis: Ispanija
Kada prasidėjo: 1959 metais
Istorija: Iš pradžių sukurta kaip studentų judėjimas priešintis diktatoriaus Francisco Franco represijoms prieš baskų kalbą ir kultūrą, ETA grupuotė aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose tapo viena iš labiausiai bijomų Europos teroristinių organizacijų. ETA yra atsakinga už daugiau kaip 800 mirčių. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai Ispanija perėjo prie demokratijos ir baskų kraštui buvo suteikta didesnė autonomija, grupuotės kruvina kova dėl visiškos Baskijos nepriklausomybės tik suintensyvėjo ir vienu metu pareikalaudavo kone 100 gyvybių per metus.
Dabartinė padėtis: Nuo pat 1998 metų ETA tai skelbdavo paliaubas, tai atnaujindavo smurtinę kovą, tačiau viešoji nuomonė net ir tarp baskų nacionalistų pastaruoju metu atsisuko prieš pačią grupuotę. Per pastaruosius metus grupuotė suorganizavo kelis mažus sprogdinimus, tarp kurių buvo ir išpuolis Madrido Barajos oro uoste. Per šį sprogdinimą žuvo 2 žmonės. Tiesa, Ispanijos policijai pavyko suimti keletą grupuotės lyderių, tarp kurių būta ir ETA karinio vado Mikelio de Garikoitzo Aspiazu Rubina. Šis asmuo buvo suimtas 2008 metų lapkritį. Ispanijos premjeras Jose Luisas Ridriguezas Zapatero pareiškė, kad Rubinos areštas yra lemiamas smūgis ETA grupuotei, tačiau ETA vis dar veikia. Ji prisiėmė atsakomybę už automobilio susprogdinimą 2009 metų vasarį Madride.
Sendero Luminoso (Švytintis kelias)
Šalis: Peru
Kada prasidėjo: 1980 metais
Istorija: Peru komunistų partija, maoistinė grupuotė, geriau žinoma „Sendero Luminoso“ vardu, nuo 1980 iki 2000 metų yra atsakinga už maždaug 80 tūkst. Peru gyventojų žūtį. Grupuotės įkūrėjas Abimaelis Guzmanas, kuris yra filosofijos profesorius, kadaise teigė, kad turi būti nužudyti 10 proc. Peru gyventojų ir tik tada jis galėsiąs paimti valdžią. Grupuotė itin išgarsėjo dėl savo brutalių išpuolių prieš valstiečius. Per šiuos išpuolius buvo žudomi net vaikai. Be to, grupuotė rengė pasikėsinimus ir į žymius Peru asmenis. Dažniausiai aukomis tapdavo konkuruojančių kairiųjų judėjimų vadai.
Dabartinė padėtis: „Sendero Luminoso“ patyrė didelį smūgį, kai 1992 metais buvo suimtas A. Guzmanas. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje atrodė, jog grupuotė yra palaužta, tačiau buvo nerimą keliančių ženklų, kad ji vis dėlto atsigauna. Teigiama, kad grupuotės gretos nuo kelių tūkstančių kovotojų yra sumažėjusios iki 400-700 narių, tačiau vien 2008 metais „Sendero Luminoso“ sugebėjo nužudyti 25 karius. Tiesa, geras ženklas yra tai, kad grupuotė, atrodo, atsisakė kruvinos A. Guzmano taktikos ir rengia vis mažiau išpuolių prieš civilius. Tokį žingsnį gali paaiškinti šios grupuotės palyginimas su FARC partizanais, veikiančiais Kolumbijoje. Šie atsisakė savo marksistinės ideologijos dėl prekybos kokainu ir narkoterorizmo. Tokia pačia linkme žengia ir „Sendero Luminoso“. Praėjusiais metais Peru vyriausybė surengė plataus masto karinę operaciją, per kurią siekta sunaikinti grupuotę, tačiau kariams nepavyko nukauti nė vieno naujos kartos grupuotės lyderio.
Sukilimas Šiaurės Kaukaze
Šalis: Rusija
Kada prasidėjo: 1991 metais
Istorija: Prievarta Kaukazo regione prasidėjo, kai, žlugus Sovietų Sąjungai, Čečėnija paskelbė nepriklausomybės deklaraciją, o Borisas Jelcinas 1992 metais nesugebėjo karine jėga sunaikinti Čečėnijos nepriklausomybės judėjimo. Kai sukilimas dešimto dešimtmečio pabaigoje pradėjo plisti į kaimyninį Dagestaną, tuometinis naujasis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas surengė brutalią karinę kampaniją, kuria siekta sunaikinti čečėnų separatistų judėjimą. Per karą Kaukazo kovotojai visoje Rusijoje surengė plataus masto išpuolius, tarp kurių buvo ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų sprogdinimas 1999 metais, teatro Maskvoje užgrobimas 2002 metais ir žudynės Beslano mokykloje 2004 metais. Čečėnijos karas taip pat radikalizavo separatistinį judėjimą, prie kurio prisijungė ir džihado kovotojai iš Vidurio Rytų ir Centrinės Azijos.
Dabartinė padėtis: Dėl kietos buvusio kovotojo Ramzano Kadyrovo, kuris vėliau tapo V. Putinui lojaliu kadru ir Čečėnijos prezidentu, politikos sukilimas Čečėnijoje iš esmės buvo sukontroliuotas. Tačiau to paties negalima pasakyti apie kaimynines Dagestano ir Ingušijos respublikas, į kurias islamistai perkėlė savo veikimo bazes. 2007 ir 2008 metais čia labai padaugėjo išpuolių prieš miliciją ir vietos valdžios institucijas. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas buvo priverstas atleisti nepopuliarų Ingušijos prezidentą po to, kai sukilėliai 2007 metais respublikoje nužudė 75 saugumo tarnybų darbuotojus ir 40 civilių. 2007 metų pabaigoje kelios Kaukazo sukilėlių grupės paskelbė apie Kaukazo Emyrato sukūrimą. Tai yra skėtinė organizacija, kurios siekis yra sukurti islamo valstybę Šiaurės Kaukaze. Pastaraisiais mėnesiais pastebėta nerimą keliančių ženklų, kad ši organizacija pradėjo veikti separatistinėse Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose.
Tuaregų sukilėliai
Šalis: Malis ir Nigeris
Kada prasidėjo: 1961 metais
Istorija: Nuo pat to laiko, kai Malis 1960 metais išsikovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos, tuaregų klajoklių etninė grupė šalies šiaurėje rengė pasipriešinimo prieš vyriausybę kovą. Apie tai, kad pasipriešinimas jau nugalėtas, buvo skelbta ir aštuntajame, ir devintajame dešimtmečiuose, tačiau sukilėliai vėl pasirodė dešimtąjį dešimtmetį ir ėmė veikti tiek Malyje, tiek Nigeryje. Nors per pastaruosius beveik 50 metų sukilimui vadovavo begalė skirtingų lyderių, tačiau nuoskaudos išlieka tos pačios: tuaregai teigia, kad vyriausybės politika pataikaujama sėsliam gyvenimo būdui klajoklių sąskaita. Esą ūkininkams buvo leista įsikurti žemėse, kuriose klajodavo tuaregai. Pastaruoju metu tuaregai protestavo prieš tai, kad vyriausybė leido šalyje esančias mineralų atsargas išgauti užsienio firmoms. Sukilėliai ėmė minuoti teritorijas žemės minomis ir pradėjo grobti užsieniečius, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus.
Dabartinė padėtis: Po to, kai dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Malyje ir Nigeryje buvo pasiektos paliaubos, abiejų šalių vyriausybės pažadėjo geriau integruoti tuaregus į nacionalines armijas ir vyriausybes. Tačiau tokie pažadai nebuvo įgyvendinti. Šio dešimtmečio pabaigoje kartais vis prasiverždavo smurtas, o 2007 metais sukilimas vėl suliepsnojo atvira liepsna. Šįkart jam vadovauti ėmė geriau organizuotas judėjimas „Mouvement des Nigériens pour la Justice“ (MNJ). 2007 metais judėjimas pagrobė kasykloje dirbusį kiną ir pareikalavo, kad visos užsienio kompanijos baigtų darbus šalyje. 2007 ir 2008 metais pasiekti paliaubų susitarimai įtvirtino tik sąlyginę ramybę, nes pavieniai mūšiai bei žmonių grobimai išlieka norma. Sausio pabaigoje grupuotė pagrobė prancūzų turistų grupę. Pagrobtieji vis dar yra laikomi pasienyje su Nigeriu.
Tamilų tigrai
Šalis: Šri Lanka
Kada prasidėjo: 1975 metais
Istorija: Tamilų pasipriešinimo judėjimas iškilo aštuntajame dešimtmetyje kaip atsakas į tuometiniame Ceilone (dabar Šri Lanka) priimamus įstatymus, kurie ribojo šios etninės grupės teises ir ekonomines galimybes. „Tamilų tigrai“, kurie susilaukė paramos iš Indijos, siekė sukurti nepriklausomą induistinę tamilų valstybę, kurios nekontroliuotų singalų budistų dauguma. Devintojo dešimtmečio antroje pusėje Indija į regioną nusiuntė taikos palaikymo pajėgas, kurios turėjo tarpininkauti sudarant paliaubas, tačiau situacija tik pablogėjo. Kilęs sukilimas tęsėsi dešimtmetį, per kurį tamilai ėmė rengti savižudiškus sprogdinimus bei minuoti teritorijas žemės minomis ir grobti žmones. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 700 tūkst. žmonių.
Dabartinė padėtis: Nors 2004 metų cunamis situaciją kiek nuramino, tačiau žiaurios kovos atsinaujino jau po dvejų metų. Vyriausybės pajėgos surengė karinę kampaniją ir šių metų sausio pradžioje užėmė tradicinę tamilų tvirtovę Kilinochčyje. Likę tamilų sukilėliai, kurių yra apie 1,7-1,9 tūkst., buvo nustumti į šiaurę. Šri Lankos prezidentas ragina šįkart pagaliau sunaikinti sukilėlius. „Mūsų didvyriškos pajėgos šiandien suteikė mums galimybę švęsti nepriklausomybę šalyje, kuri yra beveik laisva nuo terorizmo“, - per vasario 4 dieną vykusias nepriklausomybės dienos iškilmes teigė prezidentas Mahinda Rajapaksa. Tačiau sukilėliai bent jau kol kas atrodo nėra linkę pasiduoti. Vasario 9 dieną jie vyriausybinių pajėgų užimtame mieste susprogdino bombą ir nužudė 28 žmones.
