Telefoniniai sukčiai – tik dalis apgavikų, kuriuos keikia jų melagystėmis patikėję piliečiai. Saugotis reikia ir nepažįstamų praeivių, sutiktų gatvėje, kurie mandagiai teiraujasi kelio, užveda malonų pokalbį ar siūlo kokią nors paslaugą.
Klausinėjo kelio
Šalies policijos įvykių suvestinės rodo, kad pastaruoju metu padaugėjo tokių praeivių apgautų ir apvogtų žmonių. Jie, staiga praradę turėtus pinigus, skundėsi Marijampolės, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio policijos pareigūnams ir keikė save, kad patikėjo nepažįstamaisiais, stebėjosi, kaip galėjo pasiduoti neva apgavikų hipnozei.
Marijampolietė Edita (56 m.) turbūt jau niekada nebendraus su nepažįstamais asmenimis, net jeigu šiems reikės skubios pagalbos, nes jais moteris nebegali pasitikėti. Nuo nepažįstamos, rodės, malonios moters Edita nukentėjo, kai pavakare sėdėjo ir laukė automobilyje prie prekybos centro „Maxima“. Marijampolietė kiek sutriko, kai pas ją į mašiną netikėtai įsėdo nepažįstama moteris ir rusiškai pradėjo klausinėti kelio. Edita buvo paslaugi – atsakinėjo į nepažįstamosios klausimus. Bet kai moteris išlipo ir įsėdo į jos laukusį automobilį, Edita netrukus suprato atsipeikėjusi, anot jos, iš keistos būsenos. Tada patikrino savo rankinę ir suprato, kad joje nebėra piniginės su turėtais pinigais – 2400 litų.
Marijampolietė dairėsi vagilės, tačiau ši jau buvo nuvažiavusi. Tuomet Edita kreipėsi į policiją. Pareigūnams ji teigė, kad nepažįstamoji įsėdo į automobilį, kuris registruotas ne Lietuvoje. To nepakako, kad vagilei būtų minta ant kulnų.
Nemenką nuostolį patyrusi marijampolietė pareigūnams sakė mananti, kad ji automobilyje buvo užhipnotizuota, ir tuo pati labai stebėjosi. Panašių įvykių Marijampolėje buvę ir anksčiau – jie liko neišaiškinti. Pareigūnai tegalėjo duoti patarimą Editai, kad kitą kartą ji būtų dėmesingesnė ir ne tokia patikli, paslaugi, be to, pradėjusi pokalbį su nepažįstamais asmenimis, neprisileistų jų arti ir stengtųsi pati daugiau kalbėti, o ne tik atsakinėti į nepažįstamųjų klausimus, kurie gali užliūliuoti.
Pasiūlė paburti
Nukentėjusi marijampolietė turi mažai vilties atgauti savo pinigus iš saldžiabalsės apgavikės dar ir dėl to, kad ji tik miglotai galėjo apibūdinti pareigūnams aferistės išvaizdą. Kiek dėmesingesnė buvo Jonavos gyventoja Aušra (42 m.). Ji, akimirksniu netekusi turėtų 2700 litų, bent jau nedvejodama galėjo pasakyti policininkams, kad tapo čigonės apgaulės auka. Bet tokia detalė – dar ne tyrėjų sėkmės garantas, nes čigonai – ir panašių bruožų turintys žmonės, ir keliauninkų tauta, galinti kone kasdien pakeisti savo maršrutą.
Jonaviškė irgi nukentėjo sėdėdama automobilyje, lūkuriuodama aikštelėje prie prekybos centro. Anot pareigūnų, tokios vietos įvairaus plauko apgavikams labai dėkingos veikti, nes jose nuolat vyksta judėjimas, keičiasi žmonės, dauguma jų nelinkę dairytis, kad kažką pastebėtų ar įsidėmėtų, o tik skuba savais reikalais.
Išsilavinusi, vienoje bendrovėje vadybininke dirbanti ir ne kartą apie sukčių apgaules girdėjusi Aušra pasakojo net nespėjusi sutrikti, kai prie jos automobilyje įsitaisė maždaug 40 metų čigonė ir pasiūlė greitai išburti ateitį. Jonaviškė tik po įvykio sakė neabejojanti, kad čigonė ją kurį laiką stebėjo ir matė, kaip Aušra iš bankomato pasiėmė pinigų. Nepažįstamoji iškart pradėjo kalbą apie pinigus – esą tereikia duoti jai palaikyti rankoje turimus banknotus, sugalvoti norą, ir burtažodžiai padės tam norui išsipildyti. Aušra kažkodėl klusniai klausė čigonės ir ištraukė savo ką tik gautus pinigus iš rankinės.
Ką kalbėjo „būrėja“, Aušra tikino pareigūnus negalinti prisiminti, nes esą jautėsi „lyg supančiotomis mintimis“, tik sakė mananti, kad čigonė kažką jai pasakojo kelias minutes ir tada išlipo, skubiai sėdo į netoliese laukusį automobilį, kuriame buvo daugiau žmonių, ir nuvažiavo. Atsitokėjusi Aušra suprato likusi be pinigų ir todėl išsikvietė policijos pareigūnus. Šie, apsidairę prie prekybos centro, tegalėjo moterį paguosti vien tuo, kad aikštelę stebi vaizdo kameros. Bet ar jomis užfiksuotas vaizdas bus ryškus ir galės padėti atpažinti apgavikę, garantuoti, aišku, negalėjo.
Jonavos ir Marijampolės pareigūnai teigė manantys, kad abiejuose miestuose galėjo veikti ta pati apgavikų grupė, nes nusikaltimų braižas labai jau panašus. O po kelių dienų lygiai taip 800 litų ir 10 JAV dolerių prarado vilnietė Julija (28 m.). Moterį čigonė apmulkino Vilniuje, šalia prekybos centro „Akropolis“ esančioje aikštelėje. „Prisimenu tik čigonės akis...“ – tegalėjo padėti ikiteisminį tyrimą pradėjusiems policininkams pareiškėja Julija.
Prašė paaukoti
O Panevėžio policijos pareigūnai pasakojo neseniai susidūrę su kiek kitokio plauko apgavikais – šie kaitalioja savo veiklos vietą ir daugelį žmonių sugraudina prašymu paaukoti būsimojo neįgalių vaikų centro statyboms. Tačiau daugiau mąstantys arba savo pinigus skrupulingiau skaičiuojantys panevėžiečiai linkę teigti, kad paaukoti prašo ne kas kitas, o sukčiai, prisidengę kilniu tikslu. Mat niekas iš Panevėžio valdininkų negalėjo patvirtinti, kad mieste ar kuriame nors netolimame rajone rengiamasi neįgaliųjų centro statyboms.
Anot pareigūnų, apgavikus pirmiausia išdavė tai, kad jie, kaip paaiškėjo, tik apsimetę kurčnebyliais, be to, neturėjo jokių oficialių dokumentų, liudijančių apie labdaros rinkimą. Aukų prašinėtojai – atvykėliai iš Rumunijos. Jų asmens dokumentai tvarkingi, tad sulaikyti ar bausti nebuvo už ką. Tai žinodami užsieniečiai tik kaitalioja savo veiklos vietą – jie dosnių aukotojų ieško tai prie prekybos centrų, tai turgavietėse, o kartais iš Panevėžio nuvažiuoja į Kauną ar Vilnių.
Kurčiais asmenimis apsimetę tamsaus gymio piliečiai panevėžiečiams kaišiojo aplankus ir rašymo priemones, prašydami aukoti neįgalių vaikų centro statyboms. Ant lapo parašams rinkti buvo pavaizduotas ženklas „Neįgalusis“ ir Lietuvos bei Europos Sąjungos vėliavos. Tai patikliems žmonėms atrodė solidžiai. O į policiją pradėjo kreiptis tie panevėžiečiai, kurie lapuose pasirašė už centro statybą, bet pinigų nepanoro aukoti. Tuomet apgavikai parodė tikrąjį savo veidą – žmones net šantažavo ir reketavo, įkyriai lydėjo tol, kol šie vis dėlto atvėrė savo pingines.
Gundė pigumu
Įdomiausia, anot policijos pareigūnų, kad įvairaus plauko sukčiai niekada nepritrūksta fantazijos. Ypač – vadinamieji gatvės prekeiviai. Štai vieni pardavinėja indus, kiti – drabužius, patalynę, elektros prietaisus, įtikina pirkėjus, kad prekė labai pigi, rodydami varto ją iš visų pusių, duoda pačiupinėti, o kai pirkėjas, susigundęs pirkti ne vieną esą „labai pigų puodą“ ar „labai praktiškos ir labai pigios patalynės“ komplektą, paketą parsineša namo, tai jame randa arba kokių nors duženų, arba paprastų skudurų.
Taip neseniai nutiko Klaipėdoje, kai uostamiesčio gyventoja Jekaterina (72 m.) akimirksniu sumanė apdovanoti savo artimuosius pigiais, bet kokybiškais džinsais. Pensininkė sumokėjo 200 litų prie prekybos centro sutiktam nepažįstamam vyrui, kuris prisistatė esąs vengras, ir manė įsigijusi 7 poras vengriškų džinsų. Bet namie paaiškėjo, kad moteriškė nusipirko 7 pakuotes ... skudurų. Pareigūnai, į kuriuos kreipėsi įžūliai apgauta pensininkė, vieną po kito lenkė savo pirštus pareiškėjai prie akių, skaičiuodami, kiek klaidų ji pridarė būdama labai patikli: pirko ne prekybos vietoje, rodomos prekės gerai neapžiūrėjo, neišlankstė kiekvienos kitos prekės, už kurią mokėjo pinigus, pasidavė sukčių raginimui „labai skubėti, nes reikia spėti į keltą“...
Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato, į kurį ne kartą kreipėsi vadinamųjų gatvės prekeivių apgauti žmonės, pareigūnai linkę atkreipti dėmesį, kad tokiose situacijose derėtų susivokti, jog prie prekybos centrų skubiai vykdoma tokia prekyba yra nelegali. „Kodėl žmogus naiviai tiki, kad, pirkdamas daiktą iš automobilio bagažinės ar iš po skverno, jis tikrai nusipirks tai, ko tikėjosi? Ir jeigu siūlomas perpus pigesnis daiktas, tai pirkėjas turėtų suprasti, kad tas daiktas gali būti vogtas arba nekokybiškas", – sakė pareigūnai.
Policininkai galėtų pasakoti ir pasakoti, kaip nuo įvairių sukčių nukentėjo patiklūs gyventojai, bet apmaudžiausia, kad didžioji dauguma žmonių pasimoko tik iš savo klaidų, O tai, ką pasakoję čigonų, vengrų ar rumunų užliūliuoti ar sugraudinti nelaimėliai, daugelis linkę vertinti tik kaip esą kvailių mulkinimą. Kol patys atsiduria tų kvailių vietoje.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
