Vilniaus apygardos teismas nusprendė suimti advokatą Andrių Marapolską, įtaręs, kad teisininkas gali vilkinti procesą byloje dėl galbūt apgaule įgytų Europos Sąjungos paramos lėšų.
Kaltinamasis neatvyksta į teismo posėdžius ir pateikia nedarbingumo pažymėjimus. Paskelbta advokato paieška, jo ieško policija.
Byla teismui buvo perduota dar 2011 metais, tačiau iki šiol nebaigta liudytojų apklausa, neapklausti kaltinamieji.
Rugpjūčio 24 dieną advokatui anksčiau paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas į suėmimą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog iš Centro poliklinikos pateiktos informacijos bei kaltinamojo pateiktų dokumentų matyti, kad „Andrius Marapolskas vilkina procesą ir taip elgsis ateityje“.
Bylą nagrinėjanti teisėja Aiva Survilienė BNS sakė, kad šiemet iš paskirtų 27 posėdžių įvyko septyni. Iš 20 neįvykusių – į maždaug dešimt neatvyko A.Marapolskas, o 5-6 kartus jo tėvas Edvardas Marapolskas, jis byloje taip pat yra kaltinamasis.
„Patikrinau polikliniką, kuri išduoda pažymas. Visi išduoti nedarbingumo pažymėjimai sutampa su teismo posėdžių periodais. Kitais laikotarpiais neserga“, – BNS sakė bylą nagrinėjanti teisėja A.Survilienė. Advokatas teismui pateikdavo pažymas, kad serga arba jis, arba slaugo moksleivę dukrą.
Teisėja sako, kad kiti proceso dalyviai atvyksta, viena kaltinamoji nėra praleidusi nė vieno posėdžio.
Ar advokatas sulaikytas, Lietuvos apeliacinis teismas, kuris šią savaitę nagrinės A.Marapolsko skundą dėl jam skirto suėmimo, atsakyti negalėjo.
Paskelbus tokią nutartį dėl skirto suėmimo, paprastai skelbiama kaltinamojo paieška. Ją vykdo policija. Suradus asmenį, per 48 valandas rengiamas teismo posėdis ir tada nustatomas suėmimo terminas. Teisėjai A.Survilienei policija iki šiol nėra pranešusi, ar surado A.Marapolską.
BNS paskambinus A.Marapolskui į mobiliojo ryšio telefoną, atsiliepė moteris. Ji pasakė, kad advokatas šiuo metu yra užsiėmęs ir ji jam pranešianti, jog su juo nori susisiekti žiniasklaida.
A.Marapolskas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad vadovavo organizuotai grupei suklastojant, pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus, ir dėl to buvo padaryta didelės žalos. Jis taip pat įtariamas vadovavęs organizuotai grupei apgaule savo ir kito asmens naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir apgaule savo ir kito asmens naudai panaikinant didelės vertės turtinę prievolę. Teisininkui pateikti kaltinimai ir apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė, kad teismas jo neiformavo apie A.Marapolskui skirtą suėmimą.
„Visada prokuratūra ir teismas Advokatų tarybai praneša, jei taikomi procesiniai veiksmai. Bendradarbiavimo tikslais turėtų pranešti tarybai“, – BNS sakė šiuo metu užsienyje esantis I.Vėgėlė. Jis teigė, kad advokatūra taip pat turi teisminių ginčų su A.Marapolsku.
„Apie suėmimą tikrai nežinau. Advokatūra nustebusi, jeigu mums būtų pranešta, mes tikrai padėtume teisingumo institucijoms surasti advokatą, tai mūsų pareiga. Mes aiškintumėmės, kodėl taip atsitikę“, – BNS sakė I.Vėgėlė. Pasak jo, dėl neetiško elgesio advokatūra gali inicijuoti drausmės procedūrą.
Kaip skelbė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), įtarimai sukčiavimu ir subūrus organizuotą grupę pateikti teisininkui A.Marapolskui, jo tėvui E.Marapolskui, kuris tuo metu buvo teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktorius ir ūkininkas, įgyvendinantis ES lėšomis remiamą projektą, bei subrangos darbus atlikusios bendrovės buhalterei R.Guk. Įtarimai pateikti ir juridiniam asmeniui – teisines paslaugas teikusiai bendrovei „Adversus group“.
Pasak teisėsaugos pareigūnų, nustatyta, kad ūkininkas E.Marapolskas, įgyvendindamas daugiau nei 700 eurų vertės projektą, steigiant kaimo turizmo sodybą Kalvio kaime, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė mokėjimo prašymą apie projekto vykdymo metu patirtas išlaidas, pagrįsdamas jas statybos rangovo PVM sąskaitomis faktūromis ir objekto atliktų darbų aktais, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų laiką, kiekį ir vertę.
Projektas iš dalies buvo finansuojamas pagal 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas.
Tyrimo metu FNTT tyrėjai išaiškino aplinkybes, kad statyboms vadovavęs A.Marapolskas įtariama samdė nelegalius darbuotojus ir mokėjo jiems pinigus už atliktus darbus.
Išaiškinta, kad siekiant padidinti išlaidas, svečių namų ir klėties statybai buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, realiai neatlikusi jokių darbų. Statybų subrangovo, kuriame tuo metu dirbo dvi darbuotojos, suklastotais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais) buvo įformintos tikrovės neatitinkančios kaimo turizmo sodybos statybos išlaidos ir nurodytas nepagrįstai didesnis grąžintinas iš biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokestis. Paskaičiuota, kad apgaule įgyta daugiau nei 347 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų, skirtų kaimo turizmo sodybos finansavimui, ir daugiau nei 136 tūkst. eurų PVM.
Įtariama, kad E.Marapolskas, būdamas teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktoriumi, kai ši bendrovė finansavo dalį kaimo sodyboje atliekamų darbų, suklastojęs apskaitos dokumentus, rangos sutartis su fiziniais asmenimis ir apgaulingai juos įforminęs, į valstybės biudžetą nesumokėjo dar 37 tūkst. eurų mokesčių.
Pasak FNTT, atskleista, kad buhalterė R.Guk, imituodama vieno asmens, neva dirbančio kaip savarankiškas ūkio subjektas, darbą, naudojo dviejų vyrų vardu įgytas elektroninės bankininkystės duomenis ir atliko piniginius mokėjimus įvairiems asmenims kaip atsiskaitymą su tariamais užsakovo rangovais.
FNTT ir Generalinė prokuratūra, tik pradėjusios ikiteisminį tyrimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į NMA pervestus daugiau nei 347 tūkst. eurų, o tęsiant tyrimą pastaroji institucija nutraukė paramos sutartį su ūkininku E.Marapolsku NMA dėl šios milijoninės sumos baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį.
