Natūralu, kad įsigalėjus socialiniams tinklams, tokia prekyba akimirksniu persikėlė ir į šią erdvę. Tik šiuo atveju visuomenė susidūrė su tam tikru saugumo iššūkiu.
Jei internetinėje parduotuvėje yra suteikiamos tam tikros apmokėjimo ar pirkinio grąžinimo garantijos, tai, įprastai už ženkliai mažesnę kainą, perkant iš privačių rankų tokių garantijų jau niekas neduoda.
Tokia prekybos forma dažnai remiasi „sąžinės“ faktoriumi. Bet kur yra pinigai, ten visada sukasi ir sukčiai, todėl apgavysčių išvengti nepavyksta.
Tam tikslui socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurta sukčius bei aferistus demaskuoti skirtos grupės. Jose kiekvieną dieną atsiranda dešimtys įrašų, kur skundžiamasi nesąžiningais lietuvių poelgiais. Kas atsiuntė ne tą prekę ir nenori nieko girdėti apie jos pakeitimą. Kas nesutinka grąžinti pinigų už lūkesčius neatitikusią prekę. Kas apskritai dingo lyg į vandenį – ir su preke, ir su pinigais.
Netikri duomenys
Internautai viešindami, jų nuomone, nesąžiningus asmenis dažnai mini sukčių vardus, pavardes, talpina jų nuotraukas. Tik čia yra vienas niuansas – sukčiai dažnai naudoja netikras anketas, kuriose nurodomi svetimi vardai, pavardės. Be to, dažnai yra „pasiskolinama“ atsitiktinio žmogaus nuotrauka ir panaudojama kaip sava.
Taip nutiko Mato atveju. Nusivylusi internautė į kelias sukčių grupes „Facebook‘e“ patalpino tokį skelbimą:
„Melagis, aferistas Matas (su pavarde, kurios neminėsime – aut. past.)!!! Žadėjo atsiųsti sportinius batus. Jau daugiau kaip tris savaites jų nesulaukiu ir nebesitikiu sulaukti. Aišku, niekas man pinigų grąžinti neketina. Iš pradžių žinutėmis noriai bendravęs asmuo vėliau nebeatsiliepė į skambučius ir neatsakė į žinutes. Dalinkitės jo nuotrauka, gal kas atpažins ir nepateks į šio sukčiaus pinkles“, – piktinosi nuo sukčiaus nukentėjusi moteris.
Tai būtų vienas iš daugybės tūkstančių panašių pavyzdžių, jei ne viena detalė. Po šiuo moters skundu atsirado žmonių, kurie atpažino nuotraukoje matomą jauną vyrą. Netrukus jis buvo pažymėtas ir pats įsitraukė į diskusiją. Kaip paaiškėjo, sukčiai iš tiesų pasisavino jo tapatybę – pasinaudojo jo vardu, pavarde ir jo „Facebook‘e“ profilyje laisvai prieinamomis nuotraukomis.
Internautai neabejoja, kad taip pasielgti galėjo įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantis asmuo. Bet išsiaiškinti to jau nepavyks, nes moteris į policiją nesikreipė ir nežada to daryti. Mat šįkart, kaip teigia ji pati, nuostolis yra tik 40 eurų.
Gudrus sukčių planas
Jei prieš tai minėtu atveju moteris prarado 40 eurų, tai norisi pateikti pavyzdį, kur nuostoliai yra gerokai didesni. Prieš kurį laiką policijos suvestinėse atsidūrė iš tiesų neeilinis įrašas.
Pranešta, kad Radviliškyje gyvenanti 29-erių moteris internetu sudarė automobilio AUDI Q3 pirkimo sutartį su Nyderlandų Karalystėje registruota įmone F.H. SCEFFER AUTOHANDEL.
Sutartyje nurodyta automobilio kaina – 9 tūkst. eurų. Pardavėjas už parduodamą automobilį paprašė 5 tūkst. eurų avanso ir nurodė sąskaitą, į kurią moteris nurodytą sumą pervedė. Tačiau pardavėjas automobilio nepristatė ir pinigų negrąžino.
Įdomu tai, kad suvedus įmonės pavadinimą paieškos sistemoje iš tiesų parodomi rezultatai, kad tokia egzistuoja. Skirtumas tik tas, kad moters nurodytame įmonės pavadinime trūksta vienos raidės (jei palygintume su originaliu įmonės pavadinimu). Tikėtina, kad būtent tokiu būdu sukčiai ir apgauna ne itin atidžius pirkėjus.
Policija apie tokius sukčiavimo būdus yra skelbusi ne kartą ir gyventojų prašo būti budriais. Kartu yra pateikiami patarimai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko.
Praktiški patarimai
Dažniausia internete pasitaikančiomis finansinio sukčiavimo schemos ir patarimai, kaip netapti pastarųjų auka:
Sukčiavimas, apsimetant įmonės vadovu: sukčiai apsimeta jūsų įmonės vadovu arba aukštesnes pareigas užimančiu įmonės atstovu, kad priverstų apmokėti suklastotą sąskaitą faktūrą arba atlikti neteisėtą pervedimą iš įmonės sąskaitos.
Sukčiavimas, naudojant sąskaitą faktūrą: sukčiai apsimeta vienu iš jūsų klientų/ tiekėjų ir priverčia apmokėti būsimas sąskaitas faktūras, pervedimus atliekant į kitą banko sąskaitą.
Sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti konfidencialius duomenis (elektroniniu paštu, SMS žinute, telefono skambučiu): sukčiai jums paskambina, atsiunčia trumpąją žinutę arba elektroninį laišką, kad priverstų pasidalinti savo asmenine, finansine arba saugumo informacija.
Sukčiavimas, naudojant nukopijuotą banko svetainę: sukčiai naudoja suklastotus banko elektroninius laiškus, kuriuose pateikia nuorodas į nukopijuotą banko interneto svetainę. Paspaudus ant nuorodos, pasinaudojus įvairiais metodais, yra surenkama jūsų finansinė ir asmeninė informacija. Svetainė atrodo kaip teisėtas tikrosios svetainės analogas, tačiau pastebimi smulkūs skirtumai.
Romantinė apgavystė: sukčiai apsimeta, kad domisi romantiškais santykiais. Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą.
Asmeninių duomenų vagystė: sukčiai susirenka jūsų asmeninius duomenis, naudodamiesi socialiniais tinklais.
