Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki birželio Lietuvos rinkoje buvo parduota daugiau kaip 89 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.
Visgi, nusiskundimų parduodamais automobiliais netrūksta, o tarp naudotų transporto priemonių pirkėjų gerai žinomas pasakymas „taksisto automobilis“ jau tapo ironišku išsireiškimu, kuriuo norima pasakyti, kad įsigyto automobilio rida neatitinka realybės.
Automobilių patikrą pagal transporto priemonės identifikavimo (VIN) kodą teikiančios įmonės „carVertical“ produktų ir inovacijų vadovas Arnoldas Vasiliauskas pastebi, kad tokių atvejų, kuomet yra klastojami transporto priemonės kilometražo duomenys, užfiksuojama daugybė, o nustatyti tikrąją istoriją gali kilti keblumų, kadangi ne visuomet įmanoma gauti automobilio informaciją.
„Oficiali statistika teigia, kad kas trečio pasaulyje eksploatuojamo automobilio rida yra suklastota. Mes manome, kad bent kas antro. <...> Sužinoti faktų iš transporto priemonės istorijos galima beveik visuomet, tik jų išsamumas gali skirtis: vienais atvejais pavyks gauti nuotraukas, istorinius ridos įrašus ir archyvines nuotraukas, kitais atvejais – informacijos gali būti mažiau. Tai yra susiję su automobilio amžiumi – kuo naujesnė transporto priemonė, tuo istorijos, žinoma, bus mažiau“, – kalba pašnekovas.
Avarija – priežastis klastoti ridą
Pašnekovas pabrėžia, kad neretai automobilių kilometražą nusprendžiama klastoti po skirtingų pažeidimų, nutikusių autoįvykio metu, todėl tai kelia ypač didelį susirūpinimą, ar ta transporto priemonė vėliau gali būti saugiai eksploatuojama.
„Dažniausiai pardavėjai yra linkę nuslėpti tikrąją transporto priemonės ridą ir defektus, atsiradusius po avarijos ar kitokio pobūdžio pažeidimų. Mažos avarijos – nieko baisaus. Didesnį susirūpinimą kelia nekokybiškai atlikti, su saugos oro pagalvėmis ar automobilio konstrukcija susiję remonto darbai“, – nuogąstauja A. Vasiliauskas.
Nukenčia lietuvių pamėgti automobiliai
„Regitros" surinkti duomenys rodo, kad 2019 m. lietuviai dažniausiai pirko naudotus „Volkswagen“, „BMW“, „Opel“, „Audi“ ir „Toyota“ markės automobilius. Tad šių markių automobilių rida pastaruoju metu yra ir tikrinama dažniausiai.
Visgi, surinkti duomenys apie „Volvo“ naudotų automobilių istoriją, pasak A. Vasiliausko, gali labiausiai sukelti nerimą, kadangi skirtingiems šios markės modeliams rida vidutiniškai atsukama apie 62 tūkst. kilometrų.
„Per visą veiklos laikotarpį dėl suklastotos ridos daugiausiai pažeidimų užfiksuota „Volvo“ markės automobiliams: S80, S60, XC60, V70 modeliams. Jiems vidutiniškai atsukama po 62 tūkst. kilometrų. Tarp „lyderių“ taip pat patenka „Toyota Avensis“ ir „Honda CR-V“ (vidutiniškai atsukama apie 57 tūkst. kilometrų), taip pat „Toyota Prius“ (atsukama apie 45 tūkst. kilometrų), „VW Passat“ (net 230 tūkst. kilometrų), „Opel Insignia“ (92 tūkst. kilometrų), „VW Jetta“ (apie 81 tūkst. kilometrų).
Pirkėjai skundžiasi retai
Nors apie klastojamą naudotų automobilių ridą kalbama daug, Policijos departamento atstovų pateikti duomenys apie vykdomus tokio pobūdžio pradėtus tyrimus nėra gausūs – užfiksuota vos kelios dešimtys pranešimų.
„Remiantis oficialiosios statistikos apie nusikalstamumą ir ikiteisminius tyrimus Lietuvos Respublikoje duomenimis, ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 306 (2) straipsnyje „Transporto priemonės ridos suklastojimas“ 2019 m. sausio-gegužės mėnesiais užregistruoti 2, per 2017 metus – 8, 2018 metais – 6 pranešimai. Minėtais atvejais baudžiamasis procesas yra nutrauktas arba ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens“, – teigia Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė.
Dėl šios priežasties automobilių istoriją nustatančios įmonės vadovas A. Vasiliauskas abejoja dabartinių įstatymų veiksnumu. Pasak jo, BK esanti nuostata dėl laisvės atėmimo bausmės už ridos klastojimą iki dvejų metų skamba grėsmingai, tačiau realybė yra kiek kitokia.
„Skelbimuose neteisingai pateiktos informacijos aptinkame labai dažnai, tačiau į policiją nesikreipiame dėl to, kad Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinta nuostata dėl dvejų metų laisvės atėmimo bausmės už ridos klastojimą realiai neveikia. Teisėsaugai labai sunku atsirinkti, kuriame automobilio „gyvenimo etape“ ta rida buvo suklastota“, – pastebi A. Vasiliauskas.
Pasiteiravus Policijos departamento atstovų, kodėl nepavyksta užkirsti kelio tokiai pardavėjų gudrybei, R. Janavičiūtė pastebi, kad pagrindinė priežastis – pirkėjų abejingumas ir nenoras apie tai informuoti policijos pareigūnus.
„Asmenys dėl vienų ar kitų priežasčių nesikreipia į policiją dėl ridos klastojimo, todėl ir tyrimų nėra daug“, – kalba R. Janavičiūtė.
Įrodyti nusikaltimą gali būti sudėtinga
R. Janavičiūtė priduria, kad nustatyti ridos klastojimo atvejį yra nelengva, todėl nėra užfiksuojami galimi pažeidimai.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl automobilių kilometražo klastojimo atvejų nėra užfiksuojama tiek daug – sudėtinga pasakyti ir nustatyti, kurioje šalyje buvo galimai suklastota rida – ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį.
Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino. Taip pat asmuo gali teigti, kad pakeistas prietaisų skydelis“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
Nurodo, kaip apsisaugoti nuo sukčių
„Regitros“ specialistai siūlo kelis patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų.
Vienas jų – prieš perkant automobilį, patariama patikrinti automobilio informaciją, kaupiamą „Regitroje“, t.y., ar automobilis neturi apribojimų. Taip pat sužinoti, ar perkamas automobilis nėra ieškomas policijos pareigūnų – tai galima pamatyti Policijos departamento duomenų bazėje.
Be to, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas yra vienas svarbiausių įrodymų, liudijančių apie transporto priemonės įsigijimą, todėl patariama įsitikinti, kad jis būtų tinkamai suformuluotas – kilus ginčui, teisme toks dokumentas gali būti be galo pravartus.
