Ukrainoje sugautas Tambovo nusikalstamos grupuotės narys Vasilijus Vladikovskis, pravarde Briansko Vasia, kuris minimas ir Rusijos Valstybės Dūmos deputatės Galinos Starovoitovos nužudymo byloje. Dabar Lvovo tardymo izoliatoriuje jis laukia, kol bus sutvarkyti dokumentai ekstradicijai į Rusiją.
Tarptautinė paieška
Deputatės G. Starovoitovos nužudymo byloje V. Vladikovskis- Briansko Vasia buvo apklaustas tik kaip liudininkas. Mat buvo nustatyta, kad pistoletas-kulkosvaidis „Agram-2000“, kuriuo 1998 metais G. Starovoitova buvo nušauta, buvo išbandytas V. Vladikovskio valdose.
Šiuo metu Briansko Vasia kaltinamas ypač didelės vertės turto pasisavinimu apgaulės būdu – jis užgrobė Sankt Peterburgo prestižinėje vietoje esantį restoraną „U Kazanskovo“.
Dar pernai teismas nusprendė suimti V. Vladikovskį ir nuo 2010 metų birželio 1-osios buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Šių metų kovo 24-ąją Briansko Vasia buvo sulaikytas Ukrainoje, Lvovo srityje.
Nesitikėjo, kad suras
Kaip teigia Lvovo srities vidaus reikalų pareigūnai, V. Vladikovskis buvo sulaikytas Truskavece, savo „Škodoje“. Prie savęs turėjo keletą padirbtų pasų, kuriuose buvo įklijuotos jo nuotraukos ir įrašytos svetimos pavardės. Teisėsaugininkai rado ir nemažą sumą pinigų: 37 000 eurų, 65 000 grivinų, 80 dolerių ir 1000 rublių. Sulaikomas Briansko Vasia nesipriešino.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija žinių apie šį banditą buvo gavusi dar prieš 8 metus. Kai neseniai Truskaveco milicija pranešė, jog šiame mieste pasirodė panašus į ieškomąjį vyras, imta rengtis sulaikymo operacijai. Maždaug mėnesį Briansko Vasia dar buvo sekamas. „Kai jo mašiną sustabdė operatyvininkai, V. Vladikovskis negalėjo atsistebėti, kad jį sugebėjo surasti ir sugauti“, – sakė operacijoje dalyvavę milicininkai.
Ir sukčiavo, ir žudė
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V. Vladikovskis apgaulės būdu pasisavino 95 procentus „U Kazanskovo“ akcinės bendrovės kapitalo, o tai sudaro daugiau kaip 122 mln. rublių. Iš pradžių šio restorano bylą tyrė milicija, bet jai sunkiai sekėsi. Tada byla buvo perduota Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybai ir pernai gegužę buvo suimtas garsus Rusijos juristas Aleksandras Kozlikas, kurio parašai figūravo kai kuriuose įtartinuose restorano „U Kazanskovo“ dokumentuose.
Beje, iki 2000-ųjų A. Kozlikas vadovavo Sankt Peterburgo Centro rajono milicijos tardymo valdybai, o vėliau persikvalifikavo ir ėmė teikti advokato paslaugas.
V. Vladikovskio vardas minimas ir kitoje žmogžudystės byloje. 1999 metais Sankt Peterburgo centre buvo nušautas Baltijos finansinės ir pramonininės grupės prezidentas Pavelas Kapišas. Šitaip įtartinos reputacijos verslininkas ir Peterburgo šiluminių tinklų kompanijos vadovas Vladimiras Barsukovas atsikratė konkurento.
Vadeiva jau įkalintas
Kai kuriais duomenimis, Sankt Peterburge V. Vladikovskis plėtojo nekilnojamojo turto verslą. Šiaip jau Briansko Vasia – vienas iš aktyviausių Tambovo gaujos narių. Šios grupuotės vadeiva laikomas Vladimiras Barsukovas-Kumarinas, 2009 metais Kuibyševo teismo už reketą nuteistas 14 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje.
V. Barsukovas dar kaltinamas nusikalstamos grupuotės subūrimu, ypač didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, keletu žmogžudysčių ir nužudymo organizavimu. Visos šios bylos išskirtos į atskiras ir tyrimas tebevyksta.
Kontroliavo prostitutes
V. Vladikovskis gimė 1967 metais Gomelio srityje. Jau 9-ajame dešimtmetyje jis buvo laikomas vienu aktyviausių Tambovo gaujos banditų. Tuo metu V. Vladikovskis buvo žinomas Plastilino pravarde ir, teisėsaugos duomenimis, kontroliavo „Maskvos“ viešbučio Sankt Peterburge prostitutes.
Po 1990-ųjų V. Vladikovskis metėsi į verslą ir tapo daugiau nei 10 įvairių firmų steigėju. Jis artimai bendravo su Jurijumi Kolčinu-Briansko Jura, kuris dabar kali už G. Starovoitovos nužudymo organizavimą, ir užsienyje pasislėpusiu Michailu Gluščenka-Miša Chocholu. Vienu metu V. Vladikovskis su J. Kolčinu kontroliavo prekybos taškus šalia dviejų metro stočių. Kai 1994 metais buvo pasikėsinta į V. Kumariną ir šis pabėgo į užsienį, Tambovo gauja suskilo į 5 atkiras grupes. Tuo metu V. Vladikovskis jau buvo gana įtakingas, tad tapo vienos atskilusios grupės vadeiva ir buvo „pakrikštytas“ Briansko Vasia.
Tapo „verslininku“
Būtent 10-ojo dešimtmečio viduryje V. Vladikovskis baigė „reketo ir žmogžudysčių erą“ ir, kaip ir daugelis stambių banditų, legalizavosi. Jis ėmėsi įvairių sričių verslo, o daugiausiai jį domino mažmeninė ir didmeninė prekyba.
Vienu metu Briansko Vasia buvo laikomas vienu iš Velikyje Lukuose įkurtos mėsos perdirbimo įmonės savininkų.
Yra duomenų, jog V. Vladikovskis artimai bendravo su „Sojuz'o“ verslo grupe, kuri įtariama perėmusi nemažai pelningai dirbančių įmonių. Šiai verslo grupei faktiškai vadovavo įtakingas „verslininkas“ Aleksejus Sarginas, atitinkamuose sluoksniuose žinomas kaip Lioša Storas.
2005 metais Briansko Vasiai pavaldžios įmonės savo žinion legaliai perėmė Petrogrado rajone įsikūrusius 102 prekybos taškus (iš 287). Tačiau sukilę prekeiviai susivienijo ir išsikovojo teisę likti nepriklausomi. Pats Briansko Vasia nenukentėjo, tačiau jam talkinę valdininkai buvo nubausti.
Vėliau Sankt Peterburge pasklido gandai, jog reketininkai, pasitelkę į pagalbą valdininkus, kėsinasi pasiglemžti Vasileostrovo, Frunzės, Maskvos rajonuose įsikūrusius smulkius prekybos taškus. Kad V. Vladikovskis akyviai dalyvavo šioje nusikalstamoje veikloje, teisėsaugos teigimu, liudija tas faktas, kad jis buvo pakviestas ginti „U Kazanskovo“ bendrovės, kai pastarąja ėmė domėtis gauja, vadovaujama Badrio Šengelijos.
Tik faktai
Rusijos Valstybės Dūmos deputatė Galina Starovoitova buvo nužudyta 1998 metų lapkričio 20-ąją Sankt Peterburge, savo namo laiptinėje.
Tą vakarą G. Starovoitova parskrido iš Maskvos. Pulkovo oro uoste ją pasitiko jos padėjėjas Ruslanas Linkovas ir abu patraukė į G. Starovoitovos butą. Tyrimo duomenimis, oro uoste laukė ir Sergejus Musinas. Jis apie deputatės atvykimą pranešė buvusiam Vyriausiosios žvalgybos valdybos praporščikui Jurijui Kolčinui. Pastarasis įsakė savo parankiniams Vitalijui Akišinui bei Olegui Fedosovui palaukti G. Starovoitovos šalia jos namo Gribojedovo gatvėje ir nužudyti.
Tyrėjai nustatė, jog būtent V. Akišinas bei O. Fedosovas, apsiginkalvę pistoletu-automatu „Agram-2000“ ir perdirbtu „Berettos“ pistoletu, nušovė deputatę įeinančią į savo butą antrajame aukšte. Nustatyta, jog į G. Starovoitovą pataikė dvi kulkos, kurias paleido moterimi persirengęs O. Fedosovas. Deputatė mirė vietoje. Užpuolikai į galvą sužeidė ir R. Linkovą, tačiau jis liko gyvas.
G. Starovoitova buvo palaidota Sankt Peterburgo nekropolyje, garsiojoje Aleksandro Nevskio lavroje.
2005 metų birželio 30-ąją Sankt Peterburgo miesto teismas G. Starovoitovos žmogžudystės organizatorių Jurijų Kolčiną nuteisė kalėti 20 metų, o vykdytoją Vitalijų Akišiną – 23 su puse metų griežtojo režimo kolonijoje. Žmogžudystės užsakovai taip ir liko nenustatyti.
G. Starovoitova nuo 1990 metų buvo Rusijos liaudies deputatė, viena iš pagrindinių kovotojų už žmogaus teises. Manoma, kad buvo nušauta už tai, jog pareikalavo, kad kai kurie verslininkai ir politikai viešai atsiskaitytų už išleistus iš Pasaulio banko gautus milijonus.
