Istorinis teisingumas. Atgimimas. Virsmas. Šie keli žodžiai – tai ašis, apie kurią pastaruoju metu sukasi Kauno alaus daryklos „Ragutis“ darbuotojų mintys.
Netrukus jie alaus daryklai sugrąžins pavadinimą, kuris visada jam ir priklausė, tik istorijos tėkmėje buvo nepelnytai nustumtas į šalį, nepagrįstai pamirštas. „Balsas.lt savaitė“ paklausė alaus daryklos generalinio direktoriaus Vytauto Meišto, kodėl ir kas užkoduota įmonei sugrąžinamame pavadinime „Volfas Engelman“.
– Kodėl nuspręsta keisti įmonės pavadinimą?
– Tai daugiau alaus daryklos atgimimas nei vardo keitimas. „Volfas Engelman“ yra istorinis mūsų vardas. Tai nebuvo akcininkų sugalvotas ir mums iš viršaus „nuleistas“ veiksmas, kurį privaloma įvykdyti. Sumanymas „Ragučio“ pavadinimą pakeisti į „Volfas Engelman“ kilo pagrindiniams vadovams, kai buvo labiau įsigilinta į alaus daryklos istoriją. Esame viena seniausių pramoninių alaus daryklų Lietuvoje, pirmuosius alaus litrus išvirę XIX amžiaus viduryje. Tarpukariu buvome sėkmingiausia alaus darykla šalyje. Iš naujo atradę įkūrėjų ir ilgamečių savininkų asmenybes, jų vertybines nuostatas, pamatėme, kokie didūs buvo šie žmonės. Jie žinojo verslo sėkmės paslaptį, todėl mums nereikia išradinėti dviračio – tereikia perimti ilgus dešimtmečius kauptą patirtį ir pritaikyti ją šiandien.
– Ką reiškia įmonės pavadinimas „Volfas Engelman“?
– „Volfas“ ir „Engelman“ – tai dviejų tarpukariu veikusių Kauno alaus daryklų savininkų pavardės. Susigrąžinę istoriškai mums priklausantį pavadinimą, būsime vienintelė alaus darykla šalyje, kurios pavadinime bus jos įkūrėjų pavardės.
Pasaulyje alaus daryklą ir jame gaminamą alų pavadinti jos įkūrėjo, aludario vardu gana populiaru. Kas nežino airių alaus „Guinness“? Jį XVIII amžiaus antroje pusėje pradėjo gaminti Arthuras Guinnessas. Olandai garsėja alumi „Heineken“, kurį kadaise išvirė Gerardas Adriaanas Heinekenas. Amerikiečiai pelnytai didžiuojasi Fredericko Millerio alumi „Miller“, australai – brolių Williamo ir Ralpho Fosterių alumi „Fosterʼs“
– Kur slypėjo alaus daryklos gėrimo sėkmės paslaptis?
– Alaus darykloje nuo pat jos įkūrimo dirbo geriausi aludariai. Jie buvo tikri savo profesijos žinovai, galima sakyti, net fanatikai, nes uoliai rūpinosi verdamo alaus kokybe, gamyboje taikė moderniausias to meto technologijas. Apie alaus daryklą ir nuolatos jos diegiamas naujoves rašė bene visa tarpukario spauda.
– Tarpukariu Kaune virė aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Ar jame dalyvavo tuomečiai alaus daryklos savininkai?
– Tikrai taip, jie galvojo ne tik apie tai, kaip parduoti kuo daugiau alaus ir uždirbti, bet ir rūpinosi Kauno, visos Lietuvos gerove. Taip pat rėmė gausybę socialinių ir meno projektų, visuomeninių organizacijų, savo lėšomis prisidėjo prie kai kurių Kaune esančių Lietuvos Respublikos simboliais tapusių pastatų ir skulptūrų statybos, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vytauto Didžiojo paminklo, kuris šiandien stovi Laisvės alėjoje, o anuomet buvo pastatytas Panemunėje ir kt.
– Kas keičiasi alaus darykloje su naujo vardo atsiradimu?
– Tai nebus tik iškabos keitimas. Alaus daryklas keičiasi iš esmės. Esame tiesiog apsėsti minties išrankiam Lietuvos vartotojui pasiūlyti išskirtinai šviežią, todėl geresnį alų. Tai mūsų misija, kurią įvykdyti įpareigoja garbinga praeitis. Tarpukariu visas alus dėl technologinių netobulumų vartotoją pasiekdavo tik šviežias. Paradoksalu, bet šiandien, norint užtikrinti alaus šviežumą, reikia itin pažangių gamybos metodų, todėl įdiegėme modernią logistikos, gamybos ir tiekimo sistemą. Alus yra natūralus gėrimas, todėl turėtų būti parduodamas šviežias. Juk maisto produktus, pavyzdžiui, pieną ar mėsą, visuomet perkame šviežius, nes žinome, kad tuomet jie yra skanesni, kokybiškesni. Tad kodėl su alumi turėtų būti kitaip?
– Kokių darbų dar ketinate imtis?
– Įkvėpti istorijos tęsiame kadaise alaus daryklos vykdytus darbus – remiame ir aktyviai remsime ateityje įvairius projektus, kurie padeda gaivinti miesto kultūrinį gyvenimą. Drąsiai sakau, šiandien Kaunas gali didžiuotis nė kiek neprastesne piliečių bendruomene, nei tarpukariu, kai čia dirbo ir kūrė daugybė intelektualių, drąsių, apsišvietusių, laisvų savo dvasia žmonių.
– Kaip, jūsų nuomone, naująjį alaus daryklos pavadinimą priims vartotojai?
– Visi su jauduliu ir nekantrumu laukiame dienos, kai įmonė susigrąžins istorinį pavadinimą. Tikime, kad vartotojai mus palaikys. Juk jie alų „Volfas Engelman“, kurį pristatėme prieš kelerius metus, priėmė ypač teigiamai. Atradę savo istoriją supratome, kokia turi būti mūsų alaus darykla, kokiu keliu turime eiti, kokiomis vertybėmis vadovautis. Juk tam, kad būtume sėkmingi, reikia būti savimi ir tikėti tuo, ką darome.
Valdemaras Bergas
