Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas įsitikinęs, kad matoma statistika, tik parodo, jog yra siekiama žmones priversti imti stambiuosius kreditus ir ilgalaikius įsipareigojimus.
„Šiandien matome, kad tas kaldros tempimas į vieną pusę, prisidengiant vartotojų saugojimu nuo įsipareigojimų kreditoriams, davė žalingą poveikį rinkai tuo aspektu, kad kreditai yra imami labai dideli ir ilgalaikiai. Smulkiųjų vartojimo kreditų davėjams atrodo, kad žmonės yra verčiami prisiimti tą ilgalaikę finansinę vergovę. Tai yra miglos pūtimas į akis, kuomet sakoma, jog stambūs kreditai yra imami kilnesniems tikslams negu vartojimui. Bandoma žaisti žodžių žaismą, kad vartotojai pasidarė atsakingesni. Mūsų ilgametėje praktikoje tų pasikeitimų nesimato“, – sako L. Valickas.
Naujausiais „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2015 m. tuo pačiu metu, gyventojai aktyviau rinkosi daugelį skolinimosi instrumentų išskyrus smulkiuosius vartojimo kreditus. Jų paklausa krito net 24 proc.
Tuo tarpu skolinimasis per tarpusavio skolinimosi platformas augo net 343 proc.
„Lyginant pirmąjį pusmetį 2016 m. ir 2015 m., paklausa kreditams sparčiausiai augo, teikiamiems per tarpusavio skolinimo platformas. Augimas triženkliais procentais normalus, atsižvelgiant į jauną sektoriaus amžių ir tai, kad dalis įmonių tik pernai ėmėsi realios veiklos, pritraukdamos vartotojus skolintis“, – teigė kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Pasikeitimus lėmė sugriežtintos taisyklės
Vasario mėnesį pakeitus vartojimo kredito įstatymo nuostatas, vartojimo kreditų bendrovės buvo priverstos mažinti paskolų kainą. Taip pat padaugėjo ir reikalavimų, tikrinant kliento mokumą.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininke Renata Babkauskaitė teigia, kad situacija keičiasi į gera.
„Dauguma pagrindinių rinkos žaidėjų susitvarkė klientų kreditingumo vertinimo sistemas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus (tą rodo ir mažėjančios kreditų apimtys) ir netgi, patikrinęs kai kuriuos rinkos dalyvius, Lietuvos bankas nebenustato esminių mokumo vertinimo pažeidimų. Vadinamųjų greitųjų kreditų rinka traukiasi“, – konstatuoja R. Babkauskaitė.
Alternatyvaus finansavimo bendrovės „BnP Finance“ direktorius Viktoras Daukšas pripažįsta, kad kreditų rinka tikrai susitraukė dėl sugriežtintų vartojimo kreditų išdavimo reikalavimų. Jo nuomone, įtakos turėjo ir didėję atlyginimai.
„Žmonės prie griežtesnių reikalavimų pripranta ir dažnai atsakingiau įvertina savo finansus prieš kreipdamiesi dėl vartojimo kredito suteikimo. Be to, šalyje yra prasidėjęs atlyginimų augimo periodas, todėl tikėtina, kad daugiau uždirbant, daliai žmonių poreikis skolintis yra mažesnis“, – svarsto V. Daukšas.
„Provident Finansai“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė teigia, kad jų duomenimis dėl kredito besikreipiančių žmonių skaičius yra panašus kaip ir anksčiau, tačiau patvirtintų užklausų skaičius yra sumažėjęs.
„Nebankinių finansinių paslaugų paklausa išlieka nepakitusi ir, mūsų vertinimu, šis sektorius vaidina svarbų vaidmenį finansų rinkoje, nes tai yra viena iš galimybių žmonėms legaliai pasiskolinti nedidelę sumą pinigų. Tačiau itin sugriežtėję reikalavimai skolinimuisi mažina šių finansinių paslaugų prieinamumą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims“, – sako L. Ligutė.
Pasak jos, dabar įmonės turi nuosekliai patikrinti užklausą pateikusio asmens mokumą – jo pajamas, jau turimus finansinius įsipareigojimus bei jų santykį. Procesas tampa dar sudėtingesnis, jei asmuo neturi reguliarių darbo santykių, o dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą – tai apsunkina jo mokumo vertinimą.
„Kita vertus, nuoseklus asmens mokumo patikrinimas padeda valdyti finansinių įsipareigojimų nevykdymo riziką. Tačiau didžiausią įtaką mažėjančiam kreditų išdavimo skaičiui turėjo įtvirtintas reikalavimas įvertinti ne tik kreditą norinčio gauti asmens, tačiau ir jo sutuoktinio finansinius įsipareigojimus, todėl mokumo vertinimo procesas tampa sudėtingesnis ir labiau komplikuotas“, – problemas įvardija L. Ligutė.
Griežtesnės nuomonės laikosi LSVKA prezidentas L. Valickas. Jis tvirtina, kad nors didėjo ir minimali mėnesio alga (MMA), bet atitinkamai brango ir būtinasis prekių krepšelis pragyvenimui. Tad apsunkinus smulkiųjų kreditų išdavimą, žmonės ima stambiuosius kreditus, nes išgyventi kažkaip vis tiek turi, sako L. Valickas.
„Smulkiųjų vartojimo kreditų įmonės, nedisponuojančios dideliais finansiniais resursais, mažina savo veiklos mastą. Išlieka tik stambaus kapitalo įmonės, jos transformuoja savo produktus į ilgalaikius kreditus ir, natūralu, pereina į konkurenciją su komerciniais bankais. Gal čia buvo siekis suniveliuoti ir palengvinti komercinių bankų konkurencines galimybes, nes buvo laikas, kai alternatyvaus finansavimo žaidėjai atsiriekdavo vis didesnę riekę nuo viso kepalo. Šiandien matome, kad vėl stambėjant paskoloms, didėjant terminams, bankai tampa konkurencingesni. Jie pasiskolinę pinigus iš indėlininkų už minimalias palūkanas tuos pinigus gali paskolinti už šiek tiek didesnes palūkanas, bet ženkliai mažesnes nei alternatyvaus finansavimo sektoriaus atstovai“, – įvardija LSVKA prezidentas.
Pasak jo, toks oficialios rinkos griežtinimas didina šešėlinę rinką, į kurią įsitraukę žmonės galiausiai nukenčia daug labiau.
„Vis dažniau buvo matomos reklamos, kad suteikčiau paskolą, suteikčiau kreditą. Tuo tarpu niekas tų suteikiančiųjų paskolą netikrindavo, kiek tų paskolų buvo suteikta. Tiesiog žmonės sudaro civilines paskolų sutartis, skolininkai pasirašo vekselius, kurie būna ir du ar tris kart didesni už pirminę kreditų sumą. Privatus kreditorius visiškai be ceremonijų atiduoda tokį žmogų antstoliui, o tada dar prisideda ir antstolio išlaidos“, – pasakoja L. Valickas.
Tarpusavio skolinimosi platformos – reklaminis triukas ar patraukli alternatyva?
Didžiulį tarpusavio skolinimosi platformų augimą lemia pats naujumo faktorius. Šis reiškinys po truputį užkariauja Lietuvos rinką, tad svarbus ir jo reguliavimas.
Lietuvos banko atstovė R. Babkauskaitė informuoja, kad specialus tarpusavio skolinimo veiklos reguliavimas įsigaliojo šių metų vasario 2 dieną, bet tai nereiškia, kad iki tos dienos platformos buvo nereguliuojamos ir neprižiūrimos.
„Ir anksčiau, ir šiuo metu veikiančios tarpusavio skolinimo platformos turėjo laikytis visų Vartojimo kredito įstatymo nuostatų (įskaitant vartotojų kreditingumo vertinimą). Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje dar yra pakankamai jaunas reiškinys, tad jų augimas yra natūralus – panašų augimą fiksuoja ir kitose valstybėse veikiančios platformos. Nepaisant to, tarpusavio skolinimo platformos vis dar užima mažą dalį vartojimo kredito rinkoje“, – informuoja R. Babkauskaitė.
Pašnekovė prideda, kad vartotojų kreipimaisi į Lietuvos banką dėl tarpusavio skolinimo platformų kol kas yra itin reti, o jų pobūdis nesiskiria nuo kreipimųsi dėl kitų vartojimo kredito rinkoje veikiančių dalyvių veiklos.
LSVKA prezidentas L. Valickas pasakoja, kad tarpusavio skolinimosi platformos yra reklaminis triukas vartotojams, o klientai neretai kreipiasi į asociaciją klausdami ką daryti, nes skolinimosi platformos juos dar labiau atakuoja ir gąsdina nei smulkiųjų vartojimo kreditų davėjai.
„Besikreipiantys teigia, kad jiems sakoma, jog galite pasiimti didesnį kreditą, tai tokį ir pasiimkite. Vasario . mėnesį įsigaliojęs įstatymas pakeitė ir deformavimo vartojimo kreditų rinką. Šiandien žmogus turėdamas 200 eurų poreikį, pagal dabartinį reguliavimą negali paimti kredito vienam mėnesiui, kadangi jo pajamos neišlaiko 40 proc. proporcijos. Tada jis verčiamas imti didesnį kreditą ir ilgesniam laikotarpiui. Tuomet ir palūkanų sumoka daugiau. Galiausiai įpranta, kad reikia mokėti kreditoriui, atsiranda skolinimosi poreikis, imamas dar didesnis kreditas. Kai kreditą reikės grąžinti po 2–3 metų, mes matysime šito iškreipto reguliavimo vaizdą. Vartotojams nebuvo palikta galimybė skolintis mažų sumų trumpais terminais, nes sureguliuota rinka, neva prisidengiant vartotojų gynimu, vartotojus nustūmė į bedugnę“, – tvirtina L. Valickas.
Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, naujų kreditų suteikta tris kartus mažiau, o suteikta vartojimo kredito suma sumažėjo beveik per pusę. Naujų greitųjų vartojimo kreditų suteikta 70 tūkst., o jų suma sudarė 33 mln. Eur.
