Specialistų vertinimu, taip yra todėl, kad įstatymuose yra spragų, o tai leidžia įstaigoms nemažai sutaupyti darbuotojų sąskaita.
Jiems suteikiama mažiau atostogų ir išmokama mažiau atostoginių, o dėl trumpo nepertraukiamo darbo darbdavys gali sutaupyti ir išeitinėms išmokoms, ir mokesčiams už darbuotoją vasaros metu.
Anot pašnekovų, ši problema yra išties opi, tačiau su ja kovoti sunku – kasmet atleidinėjami darbuotojai bijo skųstis, nes tiesiog neteks darbo.
O kai kurios mokyklos net prigrasina, kad ieškantis teisybės pedagogas bus ne tik atleistas, bet jam bus uždaryti visi keliai įsidarbinti ir kitose įstaigose.
Kasmet atleidžia ir dar prigrasina
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas prisimena, kad prieš 5 metus mokytojai vasaroms buvo atleidinėjami net ir valstybinėse mokyklose.
Šiuo metu, anot jo, tai yra retas atvejis, nes mokytojų trūksta. Tačiau tai aktualu kitoms darbuotojų grupėms, daugiausia privačiose mokyklose.
T. y. mokytojų padėjėjams, pailgintos dienos grupės auklėtojams ir pan., kurie dirba terminuotomis sutartimis ir kiekvieną birželį yra atleidžiami, o rugsėji vėl priimami į darbą.
Pašnekovas paminėjo, kad Darbo kodeksas (DK) tai leidžia, bet numato tam tikrus niuansus – jeigu terminuota sutartis nutraukiama ir po to vėl atnaujinama nepraėjus 2 mėn., tai po 2 metų sutartis tampa neterminuota.
Paprastai kalbant, jei terminuota sutartis yra atnaujinama per greitai, nepraėjus reikiamam laiko tarpui, ji turėtų tapti neterminuota, nes pertrauka tarp sutarčių yra per trumpa.
E. Milešino spėjimu, apie tai dažnai nežino ne tik mokytojai, bet ir patys vadovai. O, net jeigu ir žino, darbuotojai niekur nesikreipia, nes bijo, kad nebus priimami atgal į darbą.
„Privačiame sektoriuje, kiek mums teko girdėti, specialiai yra sudaromos sąlygos terminuotoms sutartims. Ir, jei darbuotojas pradėtų ieškoti teisybės, sutartis būtų paprasčiausiai nutraukta.
Dar būna atvejų, kai prigrasina, kad darbuotojui prasitarus jis ne tik bus išmestas iš darbo, bet dar ir niekur kitur nepapuls, nes mokykla visiems išsiųs „antirekomendacijas“ ir pan.“ – atviravo profsąjungos pirmininkas.
Mažėja pensija, atostoginiai ir kreditingumas
LŠMPS atstovas įvardijo, kad vietoje 12 mėn. dirbdami 9 mėn. darbuotojai praranda socialines garantijas (pvz., mažėja pensija), turi žemesnį kreditingumą (jiems sunkiau gauti paskolą), o vasarą negauna jokių pajamų.
Pašnekovas aiškino, kad pasibaigus terminuotai sutarčiai, prieš vasarą, darbdavys mokytojams išmoka visus jiems priklausančius atostoginius, kuriuos jie sukaupė per tuos 9 mėn.
Tai reiškia, kad, jei pedagoginiam darbuotojui (mokytojas, pailgintos dienos grupės auklėtojas) už visus metus priklauso 40 dienų atostogų, tai dirbant tik 9 mėn. priklauso apie 27 dienas.
Ne pedagoginiams darbuotojams (pvz., mokytojo padėjėjas) paprastai priklauso tik 20 dienų atostogų, o dirbant 9 mėn. – vos 15.
Tad visi šie darbuotojai gauna mažiau ir atostogų, ir atostoginių, nes neišdirba 12 mėn., o su gautas pinigais turi pragyventi vasarą.
Taigi darbdavys, šiltuoju metu laiku atleisdamas dalį darbuotojų, sutaupo nemažai mokesčių, o darbuotojai neturi jokio stabilumo ir garantijų, kad kitąmet vėl gaus darbą.
„Kur tokiu atveju kreiptis? Mes siūlome tapti mūsų profesinės sąjungos nariu. Tuomet bus suteikiama profsąjungos pagalba: šnekėjimas su darbdaviu, atstovavimas teisiniu atžvilgiu darbo ginčų komisijoje ir teismuose. Kitu atveju reikia patiems kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją“, – nurodė E. Milešinas.
Universitetai dėstytojus atleidinėja reguliariai
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkas, Lietuvos švietimo tarybos narys prof. Dr. Sigitas Vaitkevičius neslėpė, kad šią dėstytojų atleidinėjimo praktiką vykdė ir vykdo visos aukštosios mokyklos.
„Anksčiau darė vienaip, dabar daro kitaip, bet tai ir toliau vyksta. Aš taip dirbu pastaruosius 8 metus.
Tai gali būti daroma su bet kuriuo dėstytoju, kuris neužima administracinių pareigų aukštojoje mokykloje“, – nurodė pašnekovas.
Jis skaičiavo, kad universitetai, vasaroms atleisdami darbuotojus, sutaupo bent 1 mėn. atlyginimą nuo kiekvieno taip atleisto pedagogo ar mokslininko.
O pasekmės darbuotojui yra tokios: jis gauna mažesnius atostoginius trumpalaikėje perspektyvoje, ilgalaikėje – nutrūksta darbo stažas, sumokama mažiau mokesčių, kas atsilieps pensijos dydžiui ir pan., vardijo S. Vaitkevičius.
Tad gerai, jeigu pedagogas neturi individualios įmonės, mažosios bendrijos ar kitokios individualios veiklos – toks žmogus gali registruotis į Užimtumo tarnybą.
„Tačiau, jeigu turi, laikoma, kad jis turi darbą ir jis netenka socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir t.t. Tad greta to, kad negauna minėtu laikotarpiu pajamų, jis dar turi ir susimokėti“, – akcentavo LAMPSS pirmininkas.
Anot jo, vieniems tai – problema, kitiems – gyvenimo būdas. Mat dalis dėstytojų dirba kitur, turi savo verslus, teisines ar medicinines praktikas, tad į tai žiūri kaip į papildomą darbą ir dėl to nepanikuoja.
Tačiau tiems, kuriems tai yra vienintelis pajamų šaltinis, sukelia nerimą ir stresą.
Spragos įstatymuose ir piktnaudžiavimas
Pasak aukštųjų mokyklų profsąjungų atstovo, tokia praktika yra galima dėl spragų Aukštojo mokslo įstatyme, kuris įteisina darbą pagal terminuotą sutartį kone visam gyvenimui.
„Yra įteisinta galimybė užėmus naujas pareigas per konkursą sudaryti terminuotą sutartį 5 metams. Tad 5 metai tapus jaunesniuoju asistentu, tada 5 metai asistentu, tada 5 metai lektoriumi, tada 5 metai vyr. lektoriumi, tada 5 metai docentu ir 5 metai profesoriumi.
Tai jau leidžia 30 metų sudarinėti terminuotą darbo sutartį. Pagal dabartinę įstatymo redakciją, aukštoji mokykla turi teisę po 5 metų sudaryti neterminuotą sutartį su darbuotoju, bet kam tai daryti, jeigu jis padavė dokumentus konkursui ir su juo bus galima sudaryti terminuotą?“ – dėstė S. Vaitkevičius.
Anot jo, gerai, kad didesnei daliai darbuotojų dabar tai vyksta jau nebe su visu, o tik su dalimi užimamo etato.
Pvz., darbuotojas gali turėti 0,5 etato pedagoginio neterminuota sutartimi, o kitą 0,5 – pagal terminuotą mokslinio darbo sutartį, kuri nutrūks dviem mėnesiams per metus:
„Šiuo atveju privalumas yra tas, kad formaliai stažas nenutrūksta, tik, jeigu įmokų mažai, jis skaičiuojamas mažesnis.“
Pedagogų mažėja, mokinių ir studentų rezultatai prastėja
S. Vaitkevičius paminėjo, kad neseniai buvo pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo pamėginta apriboti tokį darbuotojų atleidinėjimą:
„Pernai aukštosiose mokyklose buvo apie 20 proc. atvejų, kai vasarai darbuotojai buvo atleidžiami. Šiemet dar nežinome – atidžiai stebime, kas vyksta po įstatymo pakeitimo. Problema išsisprendė tik iš dalies – randama naujų spragų, kurios leidžia ir toliau taip daryti.
Birželį lieka nežinoma, kiek rugsėjį reikės pedagogų. Tad dalis tų, kurie turi mažesnį nei 1 etato krūvį, yra atleidžiami birželį ir priimami rugsėjį“, – komentavo profsąjungos atstovas.
Pašnekovas neslėpė – jeigu toks darbo pobūdis netenkina, geriau keisti darbą. Mat, kai pedagogai masiškai pradės išeidinėti iš darbo, valstybė atsibus, nors ir bus pavėlavusi kelis dešimtmečius.
„Tai yra tik viena iš priežasčių, kodėl jau dabar trūksta pedagogų, kodėl jų kompetencijos prastėja, kodėl blogėja egzaminų rezultatai pradedant užduotimis ir baigiant pasiekimais. Tik mūsų politikai vis dar į švietimo ateitį žiūri rožinėmis akimis.
Taip tik atrodo, kad sutaupai, algą pakeldamas 10, o ne 50 proc., kaip prašo mokytojai. Nors iš tikrųjų kiekvienas toks sutaupymas lemia dalies mokytojų pasitraukimą ir naujo į jo vietą neatėjimą“, – pažymėjo LAMPSS pirmininkas.
