Senos statybos daugiabutyje gyvenantis vilnietis sulaukė aukštu žemiau gyvenančios kaimynės vizito. Pastaroji primygtinai pareikalavo suremontuoti aplietas jos vonios lubas. Tačiau vyrui kilo įtarimų.
„Visų pirma pasidarė keista, kaip galėjau aplieti moters butą, jei visą laiką buvau namuose ir vonioje nieko įtartino. Net jei nutekėjimas būtų nepastebimoje vietoje, būtų jautusis drėgmė. Tačiau nesijautė. Nuėjau į kaimynės butą apžiūrėti tos aplietos vonios. Apliejimas baisus – per visas lubas. Koks pusantro kvadratinio metro. Kilo įtarimas, kad aplieta labai seniai, nes visa dėmė jau pageltusi, tinkas nubyrėjęs. Kaimynė pareiškė, kad tame bute negyvena, grįžta tik kartą per mėnesį. Paklausiau, kada ji tą dėmę pastebėjo. Viskas, ką galėjo atsakyti, buvo „kažkada seniau“. Esą neatėjo iš karto pas mane, nes neturėjo laiko. Aš pats į virš jos esantį butą įsikėliau tik prieš metus ir manau, kad užliejimas galėjo būti padarytas dar prieš man atsikraustant. O dabar bandoma labai gudriai pasinaudoti manimi ir už dyką susiremontuoti lubas“, – skundžiasi vyras.
Anot vilniečio, kaimynė grasina teismais ir reikalauja iškviesti ekspertus, kurie nustatytų, kas padarė žalą. Kaip tokioje situacijoje elgtis, aiškina teisininkė L. Meškauskaitė.
„Kas apliejo butą – įrodymų klausimas. Ekspertai turėtų patikrinti, kokio senumo tos dėmės ir prieš kiek laiko galėjo būti aplieta. Ekspertizę turi samdyti tas žmogus, kuris nori remtis jos parodymais. Tai gali būti tiek aplieto buto gyventoja, tiek kaimynas. Žalą patyrusi gyventoja šiuo atveju pasielgė neteisingai, kad iš karto tik pastebėjusi, neužfiksavo žalos. Dabar gali būti sunku įrodyti, kada ji padaryta. Viršuje gyvenantis kaimynas turi visas teises abejoti, ar tos aplietos lubos - jo rūpestis. Paprastai tokiais atvejais reikia iš karto kviesti būsto administratorių ir fiksuoti žalą. Kitas variantas – kviestis antstolį ir užsisakyti paslaugą, kuri vadinasi faktinių aplinkybių konsultavimo protokolas. Taigi, žalos registravimas ir aplinkybių nustatymas – pagrindiniai dalykai, kuriuos turi padaryti su tokia problema susidūrę gyventojai“, – aiškina teisininkė.
L. Meškauskaitės teigimu, ar viršuje gyvenančiam kaimynui teks atlyginti žalą, priklausys nuo to, ar ekspertai įrodys, jog butas aplietas ne anksčiau, nei prieš metus. Tai yra, prieš naujo kaimyno atsikraustymą.
Teisininkė sako, kad tokiais atvejais visuomet gelbsti draudimas. „Geriausias „vaistas“ nuo tokių situacijų – civilinės atsakomybės draudimas. Jis labai nebrangus, vos keli eurai. Šis draudimas sumoka už tas žalas, kurias padarote kaimynams: užliejimus ir kitus turto sugadinimus. Gali būti ir kitoks draudimas. Žmogus gali apsidrausti savo būstą nuo nelaimingų atsitikimų. Tuomet nukentėjęs gauna žalos atlyginimą, o draudikai pinigus išieško iš kaltininko. Jei to draudimo nėra, visą žalą apmokėti tenka tam, kuris ją padarė. Pavyzdžiui, jei neužsuko vandens čiaupo ir apliejo lubas, tai teks už tai sumokėti. Tačiau jei, pavyzdžiui, sprogo vamzdis ir yra nepasibaigęs garantinis laikas ar naujos statybos namas, už tai turėtų mokėti namo valdytojas ar statytojas. Paprastai dėl nedraustų butų apliejimo prasideda pykčiai ir teismai. Todėl apsidrausti verta“, – pataria teisininkė.
