Išplėsto formato „Naujosios Gruzijos draugų grupės“ užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko Vilniuje rugsėjo 13-14 d. Šis renginys parodė, jog Europos Sąjungos ir NATO organizacijų viduje (paraleliai su JAV) susiformavo tvirtas branduolys, remiantis aktyvią dviejų organizacijų politiką rytuose apskritai, o taip pat ir Gruzijos atžvilgiu atskirai.
2005 m. Tbilisyje pradėta formuoti trijų Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos “Draugų grupė” subrendo šiemet.
Gruzijos Juodosios jūros baseino kaimynės Bulgarija ir Rumunija įstojo į Europos Sąjungą, o Čekijos ir Švedija prisijungė prie grupės. Vilniaus susitikimas buvo pirmasis organizacijos užsienio reikalų ministrų „pilno formato“ susitikimas. ES specialusis įgaliotinis Kaukazui dalyvavo stebėtojo teisėmis, o jo tėvynainis švedas Carlas Bildtas atstovavo savo šalį kaip užsienio reikalų ministras.
Regiono saugumas ir stabilumas
Europos ir transatlantinius interesus pirmiausia atitinka Gruzijos saugumas, demokratinis stabilumas bei integralumas. Tai konstatuodama grupė pasisakė už šiuos siekius atitinkančią politiką. Gruzijos vidinės reformos, kurios vertinamos, kaip “sėkmingas pavyzdys regionui”, kaip ir tvirtas jos siekis plėtoti euroatlantinius ryšius. Gruzijos ryšių su NATO ir ES stiprinimas pasitarnaus regiono saugumui ir padės stabilizuoti santykius su Rusija, teigia grupė.
NATO dienotvarkė
Grupės narės (išskyrus Švediją, kuri nėra NATO narė) remia Gruzijos ketinimą pristatyti Narystės veiksmų planą (Membership Action Plan - MAP) NATO viršūnių susitikime Rumunijoje 2008-ųjų pavasarį. Pabrėždamos Gruzijos pasirengimą karinei reformai ir jos pajėgų dalyvavimą sąjungininkų misijose, grupės narės teigia, jog šalis jau dabar tampa svarbiu euroatlantinio saugumo elementu ir yra pasirengusi įgyvendinti MAP planą.
Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistiniai konfliktai neturi tapti “kliudančiu faktoriumi ar dingstimi” vilkinti Gruzijos integraciją į NATO. Grupė taip pat priminė, jog nei viena šalis, nesanti NATO nare (t.p. Rusija), neturi teisės vetuoti aljanso sprendimų. Pastarasis priminimas yra debatų dėl MAP dalis ir netiesiogiai adresuojamas kai kurių Vakarų Europos šalių vyriausybėms.
ES kaimynystės politika
Susitikime siūlyta pertvarkyti Europos kaimynystės politiką (ENP), priartinant ją prie Gruzijoje vykdomų vidinių reformų pažangos ir ES interesų regione. Prioritetais skelbiami vizų režimo supaprastinimas ir Gruzijos eksporto galimybių ES rinkoje skatinimas. Dabartinė ES vizų politika leidžia jas lengviau gauti Rusijos (įskaitant jos kontroliuojamų Abchazijos ir Pietų Osetijos) pasų savininkams, nei Gruzijos piliečiams.
Ši politika, kaip pastebi grupė, “yra nesąžininga ir žalinga, bei prieštaraujanti Gruzijos teritorinio vientisumo bei Europos Sąjungos saugumo interesams”. ES šalys raginamos įgalioti Europos Komisiją derėtis su Gruziją dėl palankesnių prekybos ir vizų režimų.
Neišspręsti konfliktai
Rumunijos užsienio reikalų ministras Adrianas Cioroianu akcentavo panašumus tarp neišspręstų Gruzijos ir Moldovos teritorinių konfliktų. Jis pabrėžė Rumunijos suinteresuotumą, kad abiejų šalių problemos būtų sprendžiamos pirmiausia gerbiant Gruzijos ir Moldovos teritorinį vientisumą. Rumunijos diplomatijos vadovas taip pat reikalavo užtikrinti, jog Rusija laikysis Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties Stambulo papildymų, padarytų 1999-aisiais, ir visiškai išves savo karines pajėgas iš abiejų šalių. Pasak jo, „Rusija nori naujos sutarties, kad galėtų užmiršti savo įsipareigojimus. Rumunija nenori jokių neteisėtai kaimynystėje dislokuotų pajėgų ir yra tiek pat suinteresuota šiuo klausimu, kaip ir Gruzija“. (Mediafax, rugsėjo 14d).
Rumunijos ministras taip pat skelbė, jog visiškai remia siekius dėl MAP plano numatytame NATO viršūnių susitikime Bukarešte. Tokia parama yra reikšminga, nes į susitikimą organizuojančios šalies-šeimininkės nuomonę yra įprasta įsiklausyti.
Prieš pat susitikimą Vilniuje, Gruzijos draugų grupė sėkmingai pasireiškė Portugalijoje, kur rugsėjo 8-9 d. vyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Grupės nariai ten paragino Europos Komisiją pradėti derybas su Gruzija dėl vizų ir prekybos režimų pagerinimo ir siūlė ES priimti griežtą ir vieningą poziciją dėl Rusijos vykdomų Gruzijos oro erdvės pažeidinėjimų.
Naujieji draugai sėkmingai perėmė anksčiau egzistavusios “Gruzijos draugų” grupės vaidmenį, kurį prieš dešimtmetį buvo suformavusios JAV, Vokietija, Britanija ir Prancūzija. Pastaroji prarado savo įtaką ir prasmę po to, kai Rusijai buvo leista įgyvendinti savo interesus. Anuomet deklaruotų politikos Gruzijos atžvilgiu krypčių, iš visų minėtų Vakarų valstybių, daugiau ar mažiau nuosekliai laikosi tik JAV.
Vilniaus susitikimas yra politinis signalas reiškiantis, jog euroatlantinės politikos, vykdomos į rytus nuo Europos, gravitacinis centras pasislinko. Jungtinės Valstijos ir “Naujieji Gruzijos draugai” suformavo kritinę masę, reikalingą vykdyti aktyvią politiką Gruzijos ir Europos rytinių kaimynų atžvilgiu.
Šis Vladimiro Socoro straipsnis rugsėjo 17 d. atspausdintas „Jamestown“ fondo leidinyje „Eurasia Daily Monitor“.
