Be įvarčių išsiskyrę Lietuvos ir Serbijos klubai žiūrovams vis tik padovanojo įsimintiną reginį – mat pasaulio futbolo žemėlapyje kur kas didesnį antspaudą turinti „Crvena Zvezda“ Marijampolėje šeimininkauti toli gražu nepajėgė.
Ypač stiprus buvo antrasis „Sūduvos“ kėlinys, kuomet marijampoliečiai turėjo bent kelias puikias progas pelnyti pirmąjį, o kaip vėliau paaiškėjo, ir pergalingą įvartį.
Dvikova baigėsi lygiosiomis ir dabar komandos kelsis lemiamam mūšiui į Belgradą.
Įvykius iš antradienio dvikovos televizijos žiūrovams tiesiogiai komentavęs Nerijus Kesminas pasidalino ir savo nuomone. Komentatorius mano, kad tai – geriausias Lietuvos klubinio futbolo pasirodymas per daugiau kaip dešimt metų.
„Tik nuomonė: vakar matėme geriausias Lietuvos futbolo komandos Europos klubų turnyruose sužaistas rungtynes nuo 2008-ųjų, kai FBK „Kaunas“, tesiilsi jis ramybėje, iš atostogų paplūdimių į aikštę ką tik grįžusį „Glasgow Rangers“ pasiuntė atgal į paplūdimį. Vertinant žaidimo kokybę, šįkart buvo net geriau – anąsyk beveik viską lėmė noras ir entuziazmu žėrinčios akys, vakar – žaidimo planas ir žinojimas, ką daryti.
Taip, „Sūduva“ nelaimėjo – dvikova su Belgrado „Crvena zvezda“ baigėsi 0:0. Taip, serbų čempionai, kaip „Rangers“ kadaise, prieš pirmąsias sezono rungtynes irgi purtė atostogų smėlį iš šlepečių. Bet, velniai griebtų, tai, ką matėme, buvo gerai.
Pirmajame kėlinyje Marijampolės futbolininkai nerodė noro kišti rankos liūtui į nasrus, bet, žaisdami atsargiai bei drausmingai, suvokė, kad žvėris – mieguistas. Antrajame kėlinyje trenerio Vladimiro Čeburino į aikštę mesti Sandro Gotalas su Pauliumi Golubicku pridėjo puolamosios galios, o rungtynių pabaigoje Lietuvos čempionai visiškai prarado baimės jausmą ir nuožmiai užspaudė „Crvena zvezda“ jos aikštės pusėje.
Galima būtų sakyti, kad „Sūduva“ paleido pergalę, nes Ovidijus Verbickas ir Samiras Kerla nepasinaudojo idealiomis progomis. Bet nereikia pamesti galvos ir dėl to prarasti tikrovės pojūčio. Galimybių turėjo abi komandos, todėl lygiosios – logiškas rezultatas. O 0:0 „Sūduvai“ prieš vojažą į Belgradą, žinia, yra geresnis rezultatas nei būtų 1:1 ar 2:2.
Marijampolė – futbolo miestas. Ne, aš nieko nesakau – ir Vilniuje žmonės dažnai prašo kartu nusifotografuoti ar klausia, kas šįkart laimės UEFA čempionų lygą. Lyg aš būčiau futbolo Volfas Mesingas ir rugpjūtį ar spalį galėčiau žinoti, kaip futbolo mozaika atrodys kitų metų gegužę.
Bet Marijampolėje išeiti iš stadiono po „Sūduvos“ rungtynių užtrunka ne mažiau nei pusvalandį – sirgaliai nori kalbėtis. Vakar jie lyg mantrą kartojo prieš porą savaičių televizijos laidoje mano išsakytą teiginį, kad „Sūduva“ akistatoje su „Crvena zvezda“ neturi jokių šansų.
Aš ir dabar manau, kad neturi. Manau, kad Lietuvos čempionų galimybė šią vasarą yra Europos lygos atranka.
Ar nebus gėda atvažiuoti į Marijampolę, jei ir kitos rungtynės bus Čempionų lygos kalendoriaus dalis?, - klausė „Sūduvos“ gerbėjai. Ne, nebus. Priešingai – šokinėsiu iš džiaugsmo, jei man įrodys, kad esu neteisus.
Ir... Dabar gal net ne rezultatas svarbiausia. Jei Serbijoje pralaimėsite žaisdami taip, kaip žaidėte namie, niekas neturės teisės bandyti užbaladoti jūsų akmenimis. Vakar buvote puikūs. Jei pakartosite tai išvykoje, būsite padarę viską, ką galite. Nesvarbu, laimėsite ar ne.“
