Birutė SLAVINSKIENĖ
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius uždrausta. Aplinkos ministerijos parengtą Asbesto šalinimo programą Vyriausybė patvirtino dar prieš keletą metų, tačiau ten kalbama tik apie kaimo vietoves. Tačiau juk ir mieste yra daugybė namų su senais šiferio stogais, daugiabučių namų su sudūlėjusiais šiferio balkonais, šiluminiai mazgai. Taigi daugelį metų ignoruota problema niekur nedingo, o į jos sprendimą žiūrima pro pirštus. „Mūsų amžiui užteks...“
Tauragės centro stovinčių daugiabučių gyventojos Ona ir Zita tvirtina visą amžių nugyvenusios name su asbestinio šiferio balkonais.
– Ir nieko. Gal ta asbesto kenksmingumo tema išpūsta? Kaip sakoma, nežinai, nuo ko numirsi... Juk susirgti galima nuo daugelio dalykų, asbestas – tik vienas jų, – svarstė viena seno daugiabučio su šiferio balkonais kieme sutiktų moteriškių.
Jos draugė linkčiojo galva, esą jų amžiui tų balkonų užteks, o vėliau tegu rūpinasi tie, kurie čia gyvens.
Vis dėlto taip mano ne visi. Jaunesni ir labiau į šią problemą įsigilinę žmonės supranta, kad kenksmingus asbestinio šiferio balkonus reikia kuo greičiau pakeisti.
Asbesto turinčių gaminių naudojimas ribojamas visame pasaulyje. Apie asbesto gaminius arba atliekas kalbama net vienuolikoje Europos Tarybos direktyvų.
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų.
Niekas neinventorizuoja
Nuo 2000 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. O nuo 2005 m. mūsų šalyje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir tas faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors Lietuvoje veikė net keletas asbestcemenčio gamyklų. Tik nepriklausomybės laikotarpiu, suaktyvėjus domėjimuisi asbesto problema, remiantis Lietuvos higienos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, jau 1992–2001 m. užregistruota 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, Asbesto šalinimo programos duomenimis, 50 atvejų per metus gali būti sukelti asbesto.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Gilma Masiulionienė, paklausta, ar turi kokių nors duomenų apie tai, kiek Tauragėje dar yra stogų ar balkonų su kenksminga šiferio danga, nieko negalėjo pasakyti. Pasak jos, tokia statistika nerenkama, ji galinti tik apskritai pateikti informacijos apie tokių dangų žalą, tačiau šiuo metu net ir tam neturinti laiko.
2009–2010 m. savivaldybėms buvo pavesta inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius, sisteminti ir kaupti inventorizacijos duomenis.
Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Graužinis teigia, kad inventorizacija vyksta, tačiau inventorizuojama tik tai, ką pateikia patys gyventojai. O jie pateikia duomenis tik apie kaimo vietovėse esančius asbestinius stogus, nes tokia programa šiuo metu įgyvendinama, o jos dalyviai, norėdami gauti paramą, privalo užsiregistruoti Savivaldybėje. Tokių programų, siūlančių paramą miesto gyventojams, nėra.
– Manau, kad pasikeisti asbestinius stogus ar balkonus – pačių gyventojų rūpestis, – tvirtina Š.Graužinis. – Daugiabučių balkonai palaipsniui keičiami vykstant jų renovacijai, manau, kad renovacijos programai įsibėgėjant ir asbestbetonio balkonų palaipsniui neliks.
Be to, jis mano, kad pavojingiausia tuos senus asbestinio šiferio gaminius judinti. Esą kol ramiai stovi – jie nėra labai kenksmingi. Nuodingi asbento plaušeliai ima sklisti, kai pradedama seną šiferį nuiminėti. Todėl tai daryti reikia itin atsargiai, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Kuo senesnis, tuo pavojingesnis
Kas turėtų pasirūpinti asbesto šalinimu? Ar galima asbestą šalinti patiems gyventojams, pavyzdžiui, nuimti šiferį nuo balkono ar sodo namelio stogo?
Pasak specialistų, asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai darbui su asbestu paruoštos komandos, jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar kitų asbesto turinčių gaminių. Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, t.y. naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones. Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams ar pan. Panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai patekti į aplinką.
Po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką. Dar didesnė tikimybė asbestui patekti į aplinką atsiranda remontuojant šilumines trasas, kur kaip termoizoliacinė medžiaga naudojamas vadinamasis purusis asbestas. Ar Tauragėje šiluminės trasos irgi taip izoliuotos?
– Taip būdavo izoliuojamos pirmosios trasos, jos tiestos labai seniai. Dabar taip izoliuotų trasų praktiškai nebėra, – tauragiškius nuramino UAB Tauragės šilumos tinklai direktorius Vaclovas Karbauskis.
Žalingas poveikis įrodytas
Pasak specialistų, asbestas priskiriamas faktoriams, kurių kancerogeniškumas, t.y. galimybė sukelti vėžį, žmogui pakankamai įrodytas. Asbesto poveikis šios medžiagos įkvepiant žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai būna profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Darbo aplinkoje asbesto ilgalaikio poveikio ribinė vertė yra 0,1 pl/ml, o gyvenamojoje aplinkoje asbesto neturi būti visai. Netiesioginis poveikis – kai asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius. Asbesto plaušeliai, netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą. Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų (20–30 metų), todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Svarbu žinoti, kad asbesto plaušeliai labai lengvi ir ore gali sklandyti net keletą dienų.
Visos asbesto atmainos pripažintos I kategorijos kancerogenais. Asbesto sukeliamos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama tiesioginio kontakto – darbo su asbestu – metu, ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas.
Didžiausia tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis atsiranda esant didesnei koncentracijai ir kvėpuojant asbestu užterštu oru ilgesnį laiką, dažniausiai tai profesiniai susirgimai. Pašalinus iš aplinkos identifikuotą rizikos faktorių – asbestą, būtų pašalintas ne tik galimas asbesto poveikis sveikatai, bet gyventojams tikrai būtų ramiau, saugiau, pagerėtų jų gyvenimo kokybė. Kiekvienu atveju kalbant apie tiesioginį kurio nors veiksnio poveikį sveikatai, kartu atsiranda ir psichogeninis veiksnys, todėl informaciją visuomenei būtina pateikti labai atsakingai.
