Baltijos valstybės epidemiologinė situacija itin staigiai blogėti pradėjo antroje vasario pusėje. Ilgą laiką taikę nuosaikias priemonės šalies valdžios atstovai dabar susidūrė su išplitusios britiškos koronaviruso atmainos ir perpildytų ligoninių problema.
Pasirinktas „švediškasis“ patariamasis kelias
Estija pandemijos laikotarpiu pasirinko ne tiek įsakymų ir draudimų, kiek rekomendacijų kelią. Šio plano sėkmė priklausė nuo protingo atsakomybės tarp žmonių, darbdavių ir valstybės pasiskirstymo, rašoma „Postimees“.
Šalies valdžia, tuo metu, kai Europoje siautė antroji koronaviruso banga, netaikė griežtų ribojimų. Didžiąją žiemos dalį estai galėjo džiaugtis veikiančiomis parduotuvėmis ir atidarytomis mokymo įstaigomis. Valdžia koronavirusą bandė stabdyti panašiomis priemonėmis, kaip ir Lietuva rudenį – skirstydama šalį į koronaviruso įvairaus pavojaus lygio regionus ir imdamasi tikslinių veiksmų tik protrūkių vietose.
Toks „švediškas“ bandymas sulaukti vakcinacijos pabaigos ar orų atšilimo baigėsi kovo 9-ąją. Šalis vos per kelias savaites tapo bene daugiausiai naujų koronaviruso atvejų turinčia valstybe Europoje ir buvo priversta skelbti aukščiausia pavojaus lygį bei griežtą karantiną.
Koją pakišo išplitusi britiška atmaina
Dar viena galima priežastis – šalyje siaučianti britiška (Kento) koronaviruso atmaina. Dar mėnesio pradžioje Estijoje buvo skelbiama, kad vos apie 10 proc. naujai susirgusiųjų yra užsikrėtę mutavusiu virusu.
Paskelbdama šalyje „lokdauną“ premjerė Kaja Kallas pranešė, kad net 75 proc. visų „Synlab“ klinikose ištirtų mėginių per praėjusią savaitę turėjo specifinių mutacijų, būdingų britiškai ar Pietų Afrikos atmainoms. Iš tų 75 proc. atvejų net 98 proc. buvo asmenys užsikrėtę britiškąja atmaina.
Britiškoji atmaina yra bent 1,5 karto labiau užkrečiama už „standartinę“ Uhano atmainą. Todėl vertinti sergamumo tendencijas pagal pernykščius standartus galėjo būti viena iš Estijos valdžios klaidų. Maža to, neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad ši atmaina sukelia sunkesnes pasekmes susirgusiems. „British Medical Journal“ paskelbtame tyrime teigiama, kad šia atmaina sirgusių asmenų mirtingumas išaugo 30-100 proc., lyginant su „standartiniu“ koronavirusu.
Neryžtingi ir pavėluoti valdžios sprendimai
Kovo 10-ąją Ida-Talino centrinės ligoninės vadovas Ralfas Allikvee ir Talino meras Michailas Kilvartas pažėrė kritikos šalies valdžiai dėl „lėto vyriausybės sprendimų priėmimo krizės sąlygomis“. Mero teigimu, valdžia iki šiol nesuvokia situacijos rimtumo.
Pasak R. Allikvee, pagrindinė problema – personalo trūkumas. „Deja, mes nepasimokėme iš praėjusio pavasario, kuomet tapo aišku, kad jaučiame didelį seselių trūkumą. Galima buvo dar rudenį suorganizuoti papildomą priėmimą – mums trūksta 1,5 tūkst. medicinos seselių“, – pareiškė jis.
Ligoninės vadovas taip pat pridūrė, kad įprotis itin lėtai veikti krizės atveju jokiu būdu nebus naudingas. R. Allikvee paaiškino, kad jo vadovaujamoje ligoninėje sparčiai mažėja laisvų vietų sergantiems koronavirusu, jau nekalbant apie kitas paslaugas.
„Ligoninėje sustabdyta 80 proc. planinių darbų chirurgijos skyriuje, vidaus ligų skyriuje – 100 proc. Tie, kam reikia atsidurti stacionare, tačiau tam nėra gyvybiškai svarbių rodiklių, paslaugos negaus. O laukimo metu žmogaus būklė gali pablogėti“, – sunkią situaciją ligoninėse aiškino jis.
Talino mero M. Kilvarto teigimu, valdžia iki šiol neįsisąmonino situacijos rimtumo. „Bent jau priimtas sprendimas dėl ribojimų, ir aš tikiuosi, kad yra suokiama, kad ribojimai buvo įvesti per vėlai, ir kad per tą mėnesį, kuriam buvo įvesti ribojimai, mes tikrai neužbaigsime šios krizės“, – aiškino jis.
Valdžios darbą viešai kritikuoja ir opozicinės „Estija 200“ partijos lyderė Kristina Kallas. Jos teigimu, vyriausybė taip ir nesukūrė krizių valdymo plano, nors tam turėjo visus metus. „Plano nebuvo pas praėjusią vyriausybę, nėra jo ir pas naująją koaliciją, nepaisant to, kad būdama opozicijoje Kaja Kallas akcentavo tokio plano būtinybę“, – aiškino politikė.
