Sudervės Dievo namai – apskrito plano, uždengti kupolu. Iš fasado pusės bažnyčia apjuosta šešių kolonų eile ir papuošta apaštalų skulptūromis.
Švč. Trejybės bažnyčia stovi Sudervės kaime, netoli Vilniaus. Rašytojo Vladislovo Sirokomlės (Liudviko Vladislovo Kondratavičiaus, 1823–1862) nuomone, žodis sudervė (su derva) reiškia dervuotą deglą, žvejų naudojamą nakti nės žūklės metu, o galbūt siejamas ir su kokiomis nors senovės lietuvių apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu.
Sudervės Dievo nama (Gimtasis kraštas )
Unikali vieta ir Lietuvos juostilė
Aplinkui ežerai: Vilnoja, nusitęsusi ne vieną kilometrą, Dūkštas su didele sala viduryje, Purvis ir daug mažų užpelkėjusių bevardžių ežeriukų. Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima nuo 1493 m., kai Vaitiekus, Šedbaro sūnus, Šventaragis, savo dvarą Sudervėje užrašė Vilniaus vaivadai.
Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėtas įdomus reiškinys, kad senovės kultūros paminklai yra išdėstyti idealiai tiesiomis linijomis. Viena žinomiausių tokių linijų yra Anglijos Stounhendžo juostilė, nusitęsusi apie 30 km ir kertanti žymųjį Stounhendžą (akmenų ratą). Sakoma, kad tai tik Didžiajai Britanijai būdingas reiškinys.
Tačiau visai neseniai (2006 m.) analogiška linija – Lietuvos juostilė buvo aptikta ir Lietuvoje. Ji nusitęsusi beveik 30 km ir eina per Vilniaus miestą, Vilniaus bei Kaišiadorių rajonus ir kerta šešis ją žyminčius taškus. Tarp jų yra keturios bažnyčios. Viena iš jų – Sudervės.
Nėra visai aiški juostilių ir jas žyminčių taškų paskirtis. Jos aiškinimas kinta, keičiantis mokslo ir technologijų lygiui. (Pvz., XIX a. buvo manoma, kad Stounhendžas – tai senovinės šventyklos griuvėsiai, XX a. – kad šie akmenys žymi reikšmingas astronomines kryptis ir tai yra senovinė observatorija, vėliau – kad tai priemonė, skirta apskaičiuoti Saulės ir Mėnulio užtemimų laiką, dar vėliau – kad tai senovinis kompiuteris...).O kokias paslaptis slepia Lietuvos juostilės kelyje esanti nuostabioji Sudervės bažnyčia?
Kupolinė rotonda
Vietiniai žmonės sako, kad naktį Sudervės bažnyčia atrodo lyg kosminis laivas. Tai bene vienintelė apvali katalikų bažnyčia Lietuvoje (kupolinė rotonda). Ši Švč. Trejybės bažnyčia pradėta statyti 1802m., baigta – 1812 m.
Išorinės bažnyčios formos beveik be pakitimų išliko iki mūsų dienų. Altoriai ir vidaus puošyba atnaujinti XIX a. viduryje. Po apvaliu bažnyčios kupolu yra vertingų XIX a. freskų.
Kas projekto autorius?
Literatūroje, tinklalapiuose galima rasti įvairių nuomonių dėl Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios architekto. Vieni šaltiniai teigia, kad bažnyčios projekto autorius – žymus architektas Laurynas Gucevičius (1753–1797/1798), dar vadinamas Laurynu Stuoka Gucevičiumi, Laurynu Montrimu Gucevičiumi, Laurynu Montrimu Žakovičiumi- Gucevičiumi, kituose – kad dominikonas, religinių raštų rengėjas (leidėjas) architektas Laurynas Bartkevičius (Bortkevičius) (1756– 1823). Tai, kad šią bažnyčią projektavo ne Laurynas Gucevičius, o L.Bartkevičius, paskelbė lenkų dailėtyrininkas Marianas Moreliovskis. Tačiau Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje rasta Sudervės bažnyčios projekto 1851 m. kopija. Jos analizė lyg ir patvirtina Lauryno Gucevičiaus autorystę. Kaip yra iš tikrųjų?
Mįslinga akustika
Architektūrinė bažnyčios kupolo erdvė sukuria stebėtiną akustiką (įvijais laiptais pakilus į trečią bažnyčios aukštą, baliustradą, kuri juosia kupolą ties bažnyčios karnizu, apima keistas jausmas – tarsi būtum pakibęs tarp dangaus ir žemės. Pasakyk ką nors šalia ar už kelių metrų stovinčiam žmogui, ir jis nieko, ką pasakei, negalės suprasti, nes aidas akimirksniu atkartos žodžius, o jie susilies su aidu. Jei atsistosite priešingose kupolo pusėse, menkiausias šnabždesys, vos vos girdimai ištartas į sieną žodis bus puikiausiai girdimas toli priešingoje pusėje esančiam žmogui – lyg jis stovėtų tau už nugaros. Šnabždesių galerija palieka neišdildomą įspūdį! Niekas negali prilygti šios stebuklingos rotondinės bažnyčios akustikai, jau seniai virtusiai savotiška legenda.
Paslaptingas akmuo
Sudervės bažnyčios viduje yra akmuo su įdauba. Jis skirtas laikyti švęstam vandeniui. Tiek sudėtimi, tiek forma jis primena archeologinį dubenuotą akmenį. Tokio akmens duobutėje susirinkęs vanduo buvo laikomas šventu. Įdomu tai, kad akmenyje iškalta data (1726) liudija, kad šis akmuo yra gerokai senesnis už pirmą bažnyčią (šioje vietoje pirma medinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia buvo pastatyta 1782/1783m.). Kokia žinia įamžinta šiame akmenyje?
Įdomu, kad 1726 m. gimė Ignotas Jokūbas Masalskis (Vilniaus vyskupas, pirmas Edukacijos komisijos pirmininkas ir Sudervės parapijos (1782 m.) įkūrėjas); 1726 m. Vilniuje įkurta pijorų mokykla (pijorų mokyklą (Panevėžio apskrities) baigė architektas Laurynas Gucevičius).
Eiles skaitė J. Brodskis
1966 m. rugpjūčio mėnesį ir 1967 m. vasarą Sudervės bažnyčioje lankėsi poetas, Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Pirmą kartą jis atvažiavo lydimas Tomo Venclovos. Antrą kartą J.Brodskis atvyko į Sudervę su vargonininke Anastazija Braudo, kad jai parodytų unikalią įstabios akustikos Sudervės bažnyčią.
J.Brodskis Sudervės bažnyčios kupole tyliai skaitė poeto romantiko Cipriano Kamilio Norvido eilėraštį „Pelenai ir deimantas“ apie tai, kad nieko iš mūsų neliks, tik pelenai, ir ar liks juose deimantas – amžinosios pergalės pranašas.
Kiekvienas labai tyliai ištartas žodis buvo girdimas priešingoje baliustrados pusėje. Nepakartojama ir nepaprastai jaudinanti akimirka. Bažnyčioje jaunas J.Brodskis (jam tada buvo 26 metai) kalbėjosi su tuometiniu kunigu klebonu Adolfu Trusevičiumi apie svarbius egzistencinius žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimus. Į poeto pamąstymus, „...ar geresnis materialinis lygmuo padeda žmogui augti moraliai, ar žmogus geresnis, kuo turtingesnis“, buvo atsakyta žodžiais iš brevijoriaus: „...apgink mane, Dieve, nuo turto ir neturto, duok man tiek, kiek reikia gyvenimui...“
Rūta JANONIENĖ,
Gintaras PORUTIS
Gimtasis kraštas
