„Lisco Gloria" kelte spalio 9 dieną kilusio gaisro nuostoliai krovinių vežėjams ir jų savininkams gali siekti 100 mln. litų. Nuostolius vežėjams žada padengti draudimo kompanijos, tuo tarpu visiškai neaišku, kokio dydžio kompensacijos gali sulaukti krovinių savininkai.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" būstinėje antradienį buvo surengtas nukentėjusių kelte vežėjų susirinkimas su jūrų tiesės specialistais ir bendrovės „DFDS Lisco" atstovu.
„Linavos" prezidento Algimanto Kondrusevičiaus teigimu, dėl sugadintų transporto priemonių vežėjų patirta žala gali siekti 50 mln. litų, tačiau draudimo bendrovės minėtus nuostolius turėtų padengti.
„Noriu pasidžiaugti, jog draudimo bendrovės parodė didelį supratingumą ir jau pradėjo kompensuoti patirtą žalą krovinių vežėjams. Draudikai tikrai operatyviai sureagavo į esamą situaciją ir buvo geranoriški", - džiaugėsi A. Kondrusevičius.
Didžiausia problema, anot „Linavos" vadovo, susijusi su kompensacijomis už gaisre kelte prarastus krovinius. Pastarieji nuostoliai, asociacijos skaičiavimais, taip pat gali siekti apie 50 mln. litų.
Anot „Linavos" prezidento, krovinių užsakovai iš vežėjų jau ėmė reikalauti pinigų už prarastus krovinius, tuo tarpu pačios transporto įmonės kompensacijų dar tik laukia.
„Tai kelia didelį nerimą krovinių vežėjams. Nors pagal esamas konvencijas vežėjas nėra atsakingas už nelaimę, nes šiuo atveju ji įvyko jūroje, tačiau vežėjai turi ilgalaikes sutartis su krovinių gavėjais Lietuvoje ir užsienyje, o ypač Rusijoje", - teigė A. Kondrusevičius.
Tarptautinės jūrų teisės specialistės Reginos Derkintytės teigimu, galimybių krovinių savininkams atgauti visus pinigus yra labai mažai, nes beveik šimtmetį nesikeičiančios tarptautinės jūrų teisės konvencijos ir įvairūs susitarimai nėra palankūs sausumos vežėjams.
„Deja, vežėjai tikrai gali tikėtis gerokai mažesnių kompensacijų, nei privalės išmokėti patys. Toks jau yra teisinis reglamentavimas. Už žalą, padarytą jūroje, vežėjo atsakomybė siekia 8 litus už sugadinto ar prarasto krovinio kilogramą. Sausumos vežėjai už prarasto krovinio kilogramą įsipareigoja mokėti iki 10 eurų. Be to, yra net 17 atvejų, kai laivo savininkas neprivalo mokėti jokių kompensacijų. Vienas tokių atvejų, kai avarija kyla ne dėl laivo įgulos, o dėl trečiųjų asmenų (šiuo atveju vilkikų ar jų vairuotojų) kaltės, ir laivo įgula padaro viską, kad avarijos išvengtų ir neleistų jai plisti", - kalbėjo R. Derkintytė.
Teisininkė žurnalistams priminė, jog privalu sulaukti ekspertų išvadų, kuriose bus nurodytos konkrečios avarijos priežastys ir gaisro kaltininkai.
