Sinsinačio universiteto tyrėjų sukurtas „ClimateEx“ žemėlapis ne tik leidžia sužinoti apie konkrečios vietovės klimato kaitos istoriją, bet ir gali suporuoti vieną miestą su kitu „klimato dvyniu“ miestu.
Norėdamas sukurti šį žemėlapį, geografijos mokslų profesorius Tomasz‘as Stepinski‘s su komanda turėjo surinkti daugiau kaip 50 metų kauptus meteorologinius duomenis iš visame pasaulyje esančių daugiau kaip 50 000 oro duomenų bazių.
„Šis žemėlapis parodo ne tik kaip kinta klimatas bėgant laikui, bet ir klimato įvairovę. Tai galinga koncepcija ir ji gali įkvėpti daugybę naujų mokslinių tyrimų“, - sakė Stepinski‘s.
Stepinski‘s yra didelis statistikos gerbėjas. Kitas žinomas jo projektas buvo susijęs su labai išsamiu rasinės įvairovės žemėlapiu. Šis žemėlapis leido tyrinėti JAV esančią rasinę įvairovę. Tačiau Stepinski‘s visada buvo klimato tyrimų gerbėjas ir panoro apjungti šias dvi aistras: statistiką ir klimato kaitos tyrimus. Iš Lenkijos kilęs Stepinski‘s didžiąją savo karjeros dalį praleido siekdamas sužinoti, kaip statistinius duomenis galima būtų atvaizduoti vizualiai, kad jie būtų lengvai suprantami ne tik specialistams, bet ir eiliniams žmonėms.
„Aš gyvenau Hjustone, Tuksone ir Sinsinatyje. Klimato požiūriu, šie miestai yra labai toli vienas nuo kito“, - sakė Stepinski‘s. Jis bendradarbiavo su kitu Lenkijos tyrėju Pawel‘u Netzel‘iu ir sukūrė vizualų būdą klimatologams ir kitiems mokslininkams tyrinėti įvairius klimato modelius ir palyginti klimato kaitą laikui bėgant. Tai galima padaryti beveik bet kurioje pasaulio vietoje.
„ClimateEx“ žemėlapis taip pat išsamiai nurodo, kurias pasaulio vietas labiausiai paveikė pasaulinis klimato šiltėjimas bei kiti klimato kaitos klausimai. Nors Žemės polių teritorijos ir aplinkinės zonos rodo aiškius pokyčius, tačiau atogrąžų teritorijos beveik neatsilieka. Stepinski‘s teigia, kad tai vyksta dėl kintančių mėnesio kritulių kiekio.
„Galvodami apie klimato pokyčius, žmonės dažniausiai omenyje turi temperatūrą – visuotinį atšilimą“, - sakė jis. „Tačiau klimatas turi daug sudedamųjų dalių, įskaitant ir kritulius. Žmonėms dažniausiai atrodo, kad temperatūra ir krituliai yra atskiri dalykai, tačiau taip nėra. Mūsų matematinis modelis apjungė juos abu.“
Netzelis teigė, kad šis žemėlapis yra įdomus ne tik tiems, kurie atliks klimato tyrimus, bet ir visiems tiems, kurie ieškos idealaus klimato. „ClimateEx daugiausiai yra mokymo priemonė“, - sakė Netzelis. „Naudojant ClimateEx žemėlapį lengva gauti atsakymus į tokius klausimus, kaip ir kur pasaulyje turime tokį klimatą, kuris būtų panašus į esantį Hjustone? Kur galiu rasti dar tokią vietą, kurioje klimatas būtų toks malonus, kaip Floridoje?“
Šis įrankis leidžia rasti tas vietas, kurios, tikėta, ateityje labiausiai kentės nuo smarkių meteorologinių reiškinių, pavyzdžiui, uraganų, musonų, potvynių, didelių audrų, sniego ar sausrų. Taip pat peržiūrėti konkrečios vietos klimato istoriją ir būsimą jos kitimo trajektoriją.
„ClimateEx leidžia lengvai surasti vietas, kuriose dėl klimato kaitos pokyčių ateityje gali atsirasti ekstremalių reiškinių“, - sakė Netzel‘is. Jis taip pat nurodė ir kam šio žemėlapio duomenys būtų ypač naudingi.
„Šis žemėlapis gali prisidėti prie strateginio, ilgalaikio sprendimų priėmimo dėl urbanizuotos vietovės plėtros ateityje“, - teigė jis. „Tai padėtų pasirengti kylančioms ekstremalių meteorologinių reiškinių keliamoms grėsmėms. Žinios apie būsimus pavojus duos miestų planuotojams laiko pasiruošti šioms grėsmėms ir imtis reikalingų veiksmų.“
Savo pranešime Stepinski‘s kreipėsi ir į tuos, kuriems klimato kaita nerūpi, o pasaulinis atšilimas tėra nusibodusi frazė.
„Jei klimato kaitos pokyčiai vyksta milijonus metų, dėl to tikrai nereikia nerimauti“, - sakė Stepinski‘s. „Bet jei dramatiški pokyčiai vyksta per kelis dešimtmečius, tai jau yra didelė problema. Asmeniškai aš esu nelaimingas matydamas, kad yra žmonių, kurie, atrodo, ignoruoja tai ir nemano, kad klimato kaita yra problema. Tai yra problema.“