Kaip kurti santykius su mažu vaiku, moko daugybė knygų ir straipsnių tėvams. O suaugusių vaikų ir tėvų santykių problemos neretai paliekamos spręsti savieigai. Nors liaudies išmintis ne veltui perspėja, kad kartu su vaikais auga ir vargai.
Pasak psichologų, tėvai labiau jaudinasi dėl nesutarimų su vaikais nei patys vaikai. Dažniau konfliktinės situacijos kyla tarp tėvų ir dukrų – todėl, kad jos dažniau palaiko glaudesnį ryšį su savo šeima, taigi ir priežasčių nesutarimams atsiranda daugiau. Taip pat daugiau sunkumų bendraudamos su suaugusiais vaikais patiria mamos. Priežastis panaši – mamos jaučiasi artimesnės vaikams nei tėvai, aktyviau dalyvauja suaugusių vaikų gyvenime.
Konfliktai kyla tiek tarp ką tik paauglystę išaugusių vaikų ir jų tėvų, tiek tarp tėvų ir jų brandaus amžiaus pasiekusių vaikų. Senstantiems tėvams reikia daugiau palaikymo, paramos, jie daugiau tikisi iš savo vaikų, kurie tuo metu jau būna sukūrę savas šeimas.
Santykiams tarp tėvų ir vaikų reikia taktiškumo, kantrybės, supratingumo iš abiejų pusių. Deja, to ne visada pakanka ir abi pusės klysta savaip.
Dažniausios suaugusių vaikų klaidos
Visiškai neigti tėvų nuomonę. Neįmanoma, o ir nereikia daryti visko, kaip liepia mama ir tėtis. Tačiau nevalia ir visiškai nepaisyti jų nuomonės. Patikėkite, žmonės, kurie jus išauklėjo, gali duoti net labai vertingų patarimų. Todėl net jei neketinate pasinaudoti jų patarimu, išklausyti ir apsvarstyti – būtina.
Nėra laiko susitikti su tėvais. Suaugę žmonės dažnai būna užimti, ypač jei turi savo šeimą, vaikų. Tačiau nevertėtų pamiršti, kiek laiko tėvai kadaise skyrė jums. Dabar – jūsų eilė skirti jiems savo laiko.
Nuolat kreiptis pagalbos. Artimi žmonės turi padėti vieni kitiems. Pageidautina, kad pagalba būtų abipusė. Tėvai jus užaugino ir dabar tikrai neprivalo auginti dar ir anūkų ar remti finansiškai. Be to, sunku pretenduoti į suaugusiojo statusą ir savarankiškumą, jei vis dar esate priklausomi nuo tėvų globos.
Smerkti tėvus. Gali būti, kad daugelis tėvų poelgių jums atrodo naivūs, jog atsidūrę jų situacijoje patys elgtumėtės visiškai kitaip. Tačiau tai – tėvų gyvenimas. Ir savo energiją geriau nukreipti į savo reikalus. Jei vis dėlto norite kaip nors paveikti tėvų gyvenimo būdą, darykite tai ypač atsargiai, taktiškai ir neįkyriai.
Tėvai taip pat klysta
Saugo vaikus nuo klaidų. Be abejo, tėvai – vyresni, jie turi daugiau gyvenimiškos patirties. Tačiau suaugusiems vaikams taip pat būtina kaupti patirties bagažą. Todėl vaikams privalu klysti ir mokytis iš klaidų, joks vertingas patarimas nepakeis patirties.
Primena skolas. Neretai vaikams palikus tėvų namus, pastarieji pasijunta apleisti, vieniši. Net jei vaikai kartkartėmis aplanko – tai ne tas pats, kaip nuolatinis bendravimas ir buvimas kartu. Tačiau toks procesas neišvengiamas, o tėvai privalo vaikus paleisti nuo savęs, suteikti jiems asmeninio gyvenimo laisvę. Bet koks ultimatumų kėlimas – naujas konfliktas, kuris santykiams tikrai ne į naudą.
Nepritaria pasirinkimui. Dažnai tėvai lieka nepatenkinti vaiko pasirinktu gyvenimo partneriu. Čia išties praverstų kantrybė ir mokėjimas nesikišti. Tėvams derėtų pamąstyti apie vaiko laimę, gerbti jo pasirinkimą – prieš jį padarydamas vaikas tikrai turėjo savų priežasčių.
Nepasitiki vaikų tėvystės įgūdžiais. Senelių mėginimas pernelyg aktyviai dalyvauti auklėjant anūkus ar net bandymas pakeisti tėvus – dižiulė klaida. Vaikų auklėjimu turi užsiimti tik tėvai, seneliai gali padėti, bet tai – tik antraeilis vaidmuo.
Su jauna šeima – po vienu stogu
Gerai ar blogai, jei sukūrę šeimą vaikai įsikuria su tėvais po vienu stogu? Vieniems toks skirtingų kartų gyvenimas atrodo sektinas pavyzdys, kitiems – tikra Pandoros skrynia, neišvengiamai atsiversianti ir pažersianti įvairiausių konfliktų bei nesutarimų.
Iš tiesų vieno recepto visiems atvejams nėra. Tačiau jei vis dėlto gyvenimas susiklostė kaip tik taip, kad jauna šeima įsikuria tėvų namuose, svarbu apeiti aštrius tarpusavio santykių kampus ir pasistengti, kad nesutarimų ir konfliktų būtų kuo mažiau.
Kodėl taip sunku sutarti dviem šeimoms, gyvenančioms po vienu stogu? Pateikiame pagrindines konfliktų priežastis.
1. Išankstinis nusiteikimas prieš naują šeimos narį. Klasikinės, neretai net anekdotinės istorijos apie marčios ir anytos, žento ir uošvienės santykius – ne iš piršto laužtos. Rečiau į tokį karą įsivelia šešurai ir uošviai. Vis dėlto dviem šeimoms gyvenant po vienu stogu, būtent sėkmingai susiklostę santykiai su naujuoju šeimos nariu lemia harmoniją ir sveiką atmosferą namuose.
2. Buitiniai nepatogumai. Pagausėjus šeimai, ypač jei gyvenama palyginti mažoje erdvėje, buitiniai konfliktai tai šen, tai ten kyla neišvengiamai. Erzina daugybė smulkmenų, nesutarimų gali sukelti ne vietoje palikti batai, neišplautas arbatos puodelis. Arba atvirkščiai – paslaugiai į vietą pastatytas apavas arba pernelyg greitai ir uoliai išplautas puodelis. Tokioje situacijoje ir vieniems, ir kitiems būtina apsišarvuoti kantrybe, supratimu ir susitaikyti su esama padėtimi, nemėginti keisti kitų žmonių – verčiau pasistengti prisitaikyti, net jei dėl to reikės atsisakyti tam tikrų įpročių ar paaukoti šiek tiek asmeninio patogumo.
3. Abipusis nesupratimas. Vyresniesiems atrodo, kad jie viską žino ir turi teisę nuolat patarinėti jaunai šeimai, nesvarbu, ar kas nors prašė patarti. Jauniesiems nepatinka, kad jų gyvenimas nėra savarankiškas, jog tėvai į jį nuolat kišasi. Čia ir vėl svarbu abiem pusėms parodyti toleranciją: tėvams – nesijausti it visažiniai, leisti vaikams gyventi taip, kaip jiems šiuo metu atrodo geriau, o vaikams – įsiklausyti į tėvų patarimus ir deramai juos įvertinti.
Patarimai, kai tėvai ir vaikai gyvena kartu
* Dažniau nuoširdžiai kalbėkitės vieni su kitais.
* Kartu priimkite svarbius sprendimus, kurie aktualūs abiem šeimoms.
* Gerbkite vieni kitus, išklausykite vieni kitų nuomones.
* Kalbėdami nekelkite balso – tai turėtų tapti namų taisykle.
* Domėkitės vieni kitų reikalais, bet neskubėkite patarinėti.
* Domėkitės vieni kitų sveikata.
* Nuoširdžiai pasidžiaukite vieni kitų sėkme, užjauskite dėl nesėkmių.
Laura Mureikaitė
