Šia proga Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu surengtoje spaudos konferencijoje „Suaugę alkoholikų vaikai“ kalbėta apie galimybes kreiptis pagalbos bei tokių vaikų baimę jos ieškoti.
Spaudos konferencijoje Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė pastebėjo, kad problemos, kurios buvo patirtos vaikystėje, niekur nedingsta ir lydi visą gyvenimą.
„Vaikai, augantys geriančių tėvų šeimose, praranda vaikystę ir per greitai suauga. Jie paprastai pasilieka tyloje ir apie šeimą ištikusią problemą niekam nepasakoja.
Norėčiau pastebėti, kad suaugę alkoholikų vaikai gali kreiptis į Suaugusių alkoholikų vaikų asociaciją, taip pat yra Lietuvos alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija „Al-Anon“, yra Anoniminių alkoholikų draugija ir šios veiklos yra nemokamos, o pagalbą čia surastų bet kuris besikreipiantis“, – teigia L. Matkevičienė.
Kaip pastebi Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, konferencijos tikslas – paskatinti garsiai kalbėti apie problemas ir kreiptis pagalbos.
„Priklausomybė viena nevaikšto, ją kartais lydi kitos priklausomybės. Alkoholį vartojantys žmonės kartais pereina prie psichotropinių medžiagų ar narkotikų. Mums visiems svarbu prisidėti prie to, kad mūsų visuomenė būtų sveikesnė, todėl visus kviečiu, kad mes būtume atsakingi už tą visuonenę, už augančius ir esančius suaugusius alkoholikų vaikus“, – teigia L. Matkevičienė
Buvusi laidų vedėja, rašytoja, pagalbos namų moterims, norinčioms pasveikti nuo alkoholizmo, „Ramunėlė Rehab“ vadovė Gabija Vitkevičiūtė pastebi, kad tam, kad galėtume kalbėti apie bendrą kontekstą Lietuvoje, pirmiausia svarbu suprasti mikropasaulį, kuriame gyvena vaikas alkoholikų šeimoje.
„Pirmiausia toks vaikas patiria gėdą, todėl jam skauda išeiti į viešumą. Gėdą lydi kaltė. Paprastai patys tėvai neigia bėdą. Juk retai tėvai pasako: „Susėskime, pakalbėkime apie šeimą ištikusią nelaimę“. Dažniausiai tėvai pasirenka neigti problemą, meluoti, kad viskas šeimoje yra gerai. O vaikas visada pasitiki tėvais ir galvoja, kad jie negali meluoti. Todėl vaikas, pats matydamas, kad šeimoje kažkas vyksta, pradeda galvoti, kad yra dėl to kaltas, nes kažko nesupranta: jam neigiama liga, tačiau jis pats mato problemą.
Gėdą ir kaltę lydi baimė. Vaikas jaučia baimę ne tik dėl savęs, kaip išgyventi, prasimaitinti, bet ir bijo dėl savo tėvų, todėl jis netenka savo vaikystės, nes turi rūpintis ir šeima. Gėda baimė ir kaltė – tai didžiosios kolonos, ant kurių stovi vaikas disfunkcinėje šeimoje“, – pastebi G. Vitkevičiūtė.
Kaip teigia „Ramunėlė Rehab“ vadovė, vaikas yra visiškai nekaltas dėl to, kas įvyksta šeimoje.
„Aš kviečiu tokius vaikus garsiai įvardyti problemą, susirasti patikimą asmenį ir pranešti apie šeimą ištikusią problemą. Labai svarbu bendrauti, būti kartu ir ieškoti pagalbos“, – sako G. Vitkevičiūtė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Gražina Belian teigia, kad alkoholio vartojimas ir jo žala yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema.
„Lietuvoje neigiamų pasekmių dėl alkoholio mažėja, bet mastas yra pakankamai didelis. Mūsų duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. 44 procentai vaikų galvojo, kad vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, o 30 procentų vaikų patys bandė kalbėti, bandė atkalbėti vieną ar abu tėvus, kad jie nevartotų alkoholio“, – sako G. Belian.
NTAKD laikinoji direktorė pastebi, kad 2016 metais Lietuva dalyvavo tyrime su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Šis tyrimas ne tik atskleidė, kad lietuviai turi problemų su gausiu alkoholio vartojimu, lyginant su kitomis ES šalimis, tačiau parodė ir tai, kad 38 procentai vyrų ir daugiau nei 36 procentai moterų savo artimoje aplinkoje turėjo žmonių, kurie vartojo alkoholį.
„Statistika nėra gailestinga kalbant ir apie smurtą artimoje aplinkoje. Šeši iš dešimties atvejų yra susijusių su alkoholio vartojimu smurtaujančio asmens. Devyni iš dešimties vaikų, kurie yra socialinėje globoje, buvo iš šeimų, kuriose buvo vartojamas alkoholis. Tos problemos, kurias vaikas patyrė šeimoje, jos niekur nedingsta ir su tomis problemomis jis žengia į gyvenimą.
Vaikai, augę tose šeimose, kur buvo vartojamas alkoholis, tris kartus dažniau nusižudo, penkis kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų, turi keturis kartus didesnę grėsmę pradėti patiems vartoti alkoholį ir taikyti tą modelį, kurį matė augant šeimoje. Mes raginame tuos žmones, kurie turi atsinešę neigiamą bagažą iš vaikystės, neslėpti problemos ir kreiptis pagalbos. Šią savaitę startuoja mūsų iniciatyva „Aš išdrįsau kreiptis pagalbos, išdrįsk ir tu“, ir raginame nekaupti savyje tų neigiamų patirčių, pasidalyti jomis“, – sako G. Belian.
Lietuvoje nuo 2016 iki 2019 metų apsinuodijimų alkoholiu skaičius sumažėjo 28 procentais, ūminių intoksikacijų – 12 procentų, alkoholinės psichozės atvejų – daugiau nei 40 procentų.
„Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad jau praėjo tie laikai, kai 2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą paskelbė kaip šalį, kurioje suvartojama daugiausiai alkoholio.
Liaudiškai tariant, mes nemokame gerti. Jei kitos šalys geria po nedaug, bet dažniau, tai Lietuvoje geriama vieną kartą ir labai gausiai ir turime tokias pasekmes. Bet dabar jau tas vartojimo modelis keičiasi. Man taip pat labai džiugu, kad keičiasi alkoholio vartojimo statistika imant vaikus ir paauglius – per 4 metus yra 10 procentų mažėjimas“, – pastebi G. Belian.
