Brangstančios dujos iš Rusijos riečia į ragą būstų savininkus ir valdytojus Lietuvoje. Žmonės pateikia vis daugiau prašymų gauti kompensacijas už šildymą, darbo netrūksta ir skolas išieškantiems antstoliams.
Šių metų sausį bendrovė „Lietuvos dujos„ už rusų dujų koncerno „Gazprom“ parduodamas dujas mokės jau po 356 JAV dolerius (938 litus) už 1000 kub. m. Ar atlaikys rusiškų dujų kainą eilinio Lietuvos mokesčių mokėtojo kišenė?
Metai keičiasi, skolininkai lieka?
Su bendrovės „Vilniaus energija„ skolininkais dirbanti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė vilnietė antstolė Neringa Lipeikienė „Respublikai“ teigė, kad jos vykdomų teismo sprendimų dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas skaičius pastaraisiais metais kito nežymiai.
N.Lipeikienės teigimu, kol kas nėra tendencijos, kad teismo sprendimų dėl skolų už nesumokėtas komunalines paslaugas išieškojimo skaičius būtų itin padidėjęs. 2008 m. antstolė vykdė apie 190 tokių sprendimų, 2009 m. – 219, pernai – 215.
„Tačiau pastebėjau kitą tendenciją – keičiantis metams skolininkai už komunalines paslaugas dažniausiai lieka tie patys, – sakė „Respublikai" N.Lipeikienė. – Tarp jų neretai pasitaiko pensinio amžiaus žmonių arba darbingų gyventojų, kuriems dėl įvairių priežasčių dažnai tenka keisti darbo vietas. Didžioji dalis skolininkų paprastai yra mokūs, tik neišgali susimokėti laiku“.
Pasak šiaulietės antstolės Vaivos Šimkienės, neišgalinčių susimokėti už komunalines paslaugas žmonių buvo ir, ko gero, bus visais laikais. Pastaraisiais metais V.Šimkienės antstolių kontora prašymų išieškoti skolas už nesumokėtus komunalinius patarnavimus sulaukia šiek tiek daugiau nei anksčiau. Antstolė pastebėjo, kad dirbti tenka su paties įvairiausio amžiaus ir socialinių grupių skolininkais: ir dirbančiais, ir pensininkais, ir bedarbiais.
Su skolininkais ieško kompromiso
Bendrovės „Vilniaus energija„ komercijos direktorius Rimantas Germanas pastebėjo, kad sunkmečiu vartotojų skolos bendrovei už suteiktas paslaugas svyruoja nuo 60 iki 70 mln. litų.
R.Germanas prisiminė, kad 2002–aisiais, kai „Vilniaus energija“ perėmė šilumos tiekimo paslaugą iš savivaldybės įmonės, vartotojų įsiskolinimas už suteiktas paslaugas siekė 120 mln. litų, o 2007–aisiais iš šios skolos tebuvo likę vos 20 mln. litų.
„Su skolininkais visuomet stengiamės susitarti ir dažniausiai pavyksta rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą„, – patikino bendrovės “Vilniaus energija“ komercijos direktorius.
AB „Kauno energija„ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka „Respubliką“ informavo, kad pernai 95 proc. bendrovės vartotojų už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo be įsiskolinimų. Dėl šios priežasties didesnio bendro vartotojų įsiskolinimo augimo išvengta. Tačiau iš ankstesnių metų susiklostęs visų vartotojų grupių įsiskolinimas „Kauno energijai„ sudaro apie 46,8 mln. litų.
AB „Šiaulių energija“ Realizavimo skyriaus viršininkės pavaduotoja Elvyra Šaltupienė „Respublikai„ teigė, kad, palyginti 2009 m. su 2010–aisiais, šiauliečių butų savininkų skolos už šilumos energiją išaugo. 2009–ųjų gruodžio pabaigoje „Šiaulių energijai“ buvo skolingi 6028 butų savininkai, bendras jų skolos dydis siekė 3,7 mln. litų. 2010–ųjų gruodžio pabaigoje „Šiaulių energijai„ buvo skolingi jau 6110 butų savininkai, jų skolos siekė 4,9 mln. litų. Per metus bendrovės skolininkų padaugėjo 82 butų savininkais, o skola išaugo 1,2 mln. litų.
