Pagrindiniai simptomai
Pienligę sukelia Candida grybeliai – vienaląsčiai, 2-6×3-9 mikronų dydžio, ovalūs, apvalūs, kartais pailgi mikroorganizmai, kurie gali gaminti sporas, ar įgauti daugialąstę formą.
Susirgus makšties kandidoze ima varginti daugybė nemalonių simptomų:
- išorinių lyrinių organų ir makšties niežėjimas,
- deginimo jausmą makštyje,
- skausmas ar perštėjimas šlapinantis,
- skausmas po lytinių santykių.
- tirštos, varškės konsistencijos baltos bekvapės išskyros,
- lytinių organų odos ir gleivinės paraudimas ir patinimas.
Kas kaltas?
Makšties kandidozę gali sukelti ne viena priežastis. Pastebima, kad pienlige dažniau serga silpną imunitetą turinčios moterys, taip pat patiriančios hormonų svyravimus ar vartojančios antibiotikus.
Jei pastebite, kad kandidozės infekcija dažnai sugrįžta, atkreipkite dėmesį ar nenaudojate kvapnių depiliacinių priemonių ir įklotų, ar nedėvite sintetinių drabužių, ar nepersistengiate plaudama intymias zonas ir panašiai. Visi šie dalykai gali sukelti makšties mikrofloros disbalansą ir iššaukti grybelines infekcijas.
Gydyti būtina
Nuo senų laikų pienligės gydymui moterys pasitelkdavo pačias įvairiausias priemones. Buvo manyta, kad grybelį galima išgydyti jogurtu, kefyru, pasukomis, soda, česnaku, boro rūgštimi, peroksidu, alijošiaus sultimis, obuolių actu ir panašiai.
Vis dėlto, tokios priemonės gali ne tik, kad nepadėti, bet ir pakenkti. Laikui bėgant negydoma makšties kandidozė gali plisti ginekologiniais ar šlapimo takais, atsirasti išangės niežulys – per 48–72 valandas jau atsiranda Candida kolonijos.
Visame pasaulyje vyrauja tendencija, kaip pirmos eilės gydymą skirti geriamuosius vaistus, nors dabartinėse gairėse nurodoma, kad paviršinių infekcijų atveju pirmenybė teikiama lygiaverčiam vietiniam gydymui, o ne geriamam gydymui. Mokslinių tyrimų duomenimis, efektyviausiai pienligę gydo azolio grupės priešgrybeliniai preparatai.
Pirminis jų veikimo mechanizmas susijęs su pagrindinio grybelio ląstelių membranos komponento sintezės slopinimu. Taip grybelio ląstelės negali vystytis, daugintis, o esant didesnėms koncentracijoms – ir žūva. Tyrimų duomenimis, geriamieji ir į makštį dedami priešgrybeliniai vaistai beveik vienodai veiksmingi, užtikrina klinikinį pasveikimą daugiau nei 90 proc. pacienčių.
Vienas iš vietiškai skiriamų vaistų – fentikonazolis („Lomexin“), kuris per kelis dešimtmečius gerai ištirtas, pasižymi plačiu veikimu prieš įvairias Candida rūšis. Šis preparatas stabdo grybelio prilipimą prie gleivinės, neleidžia jam skverbtis gilyn ir mažinti nemalonius simptomus.
Plačiau apie „Lomexin“ skaitykite čia.