Atšvaitus užsienio rinkai gaminančios įmonės Panevėžyje direktorius ir vienintelis akcininkas Petras Saplys muša rekordus – 38-erių verslininkas per metus jau antrą kartą stos prieš teismą.
Pernai nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme už grasinimus nužudyti banko darbuotoją, šio mėnesio pabaigoje P. Saplys teismui turės aiškintis, ką jo įmonėje veikė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) aptiktos šešios moterys ir kodėl damos nuo inspektorių slėpėsi slaptavietėje už šarvuotųjų durų.
Tirti anoniminio pranešimo į įvairiausius atšvaitus gaminančią bendrovę „Kingalis“ važiavę Panevėžio apskrities VMI inspektoriai turbūt nesitikėjo tapsiantys džeimsais bondais.
Atvykusiems tikrinti atšvaitų gamintojos inspektoriams į bendrovę patekti pavyko ne iš karto – teritoriją saugojo aklinai uždaryti automatiniai vartai. Tik po ilgo stebėjimo tikrintojai sulaukė tinkamos akimirkos, kai vartai liko pusiau praverti. Pasirodo, „Kingalio“ valdos saugomos ne blogiau nei karinis dalinys – į teritoriją patekusius inspektorius pasitiko užrakintos visos durys. Nors įmonės viduje degė šviesos ir per langus buvo matyti prie įrenginių dirbantys žmonės, atvykėliai buvo įleisti ne iš karto.
Nekviestus svečius gamybinėse patalpose pasitiko jaunas vyras, tačiau vos VMI inspektoriai parodė savo tarnybinius pažymėjimus, šeimininko svetingumas išgaravo – nė neprisistatęs vyrukas spruko ir kol buvo tikrinama bendrovė, daugiau joje nebepasirodė.
Aptiko slaptavietę
Inspektorių vizitas sukėlė nemenką sumaištį kolektyve. Vieni darbuotojai, kaip vėliau paaiškėjo, oficialiai įdarbinti, toliau ramiai triūsė prie įrenginių, o kiti spruko į atskirai įrengtas, rakinamas, šarvuotųjų durų su akute saugomas patalpas – valgomąjį, į kurį sugrūsti ir nenaudojami įrenginiai. Šioje slaptavietėje inspektoriai ir aptiko šešias neįdarbintas moteris, kaip įtariama, nelegalias „Kingalio“ darbuotojas.
Panevėžio AVMI Kontrolės departamento direktorės Rasitos Žilinskienės teigimu, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad naudotis nelegalių darbuotojų paslaugomis nesibodi ne tik smulkios įmonės, bet ir solidžios bendrovės, jos net investuoja į apsaugą nuo tikrintojų.
„Galima suprasti, kai įrengiamos uždaros teritorijos, vaizdo stebėjimo kameros, tačiau kai įmonės viduje yra tokios, kaip šiuo atveju, slaptos patalpos, į kurias, atvykus inspektoriams, tarsi pagal instruktažą bėgama slėptis, kyla įtarimų, kad tam iš anksto ir apgalvotai rengtasi“, – mano R. Žilinskienė.
Slaptavietėje aptiktos moterys teisinosi vienodai ir tarsi mintinai išmoktą eilėraštį kartojo, esą tik ėjusios pro šalį ir atsitiktinai į bendrovę užsukusios pasiteirauti dėl galimybės gauti darbą.
Kad patektų į bendrovės teritoriją ilgai prie automatinių vartų šalusių inspektorių toks moteriškių pasiteisinimas neįtikino. Juo labiau kad viena dama oficialiame pasiaiškinime vietoj savo asmens duomenų nurodė realiai neegzistuojančio žmogaus duomenis.
Gudrumu jai nenusileido ir pats įmonės direktorius.
Atpažino pabėgėlį
VMI specialistai apstulbo, kai po ilgų derybų pagaliau prisikvietę į inspekciją atvykti patį įmonės vadovą, kabinete išvydo P. Saplį – tą patį jauną vyriškį, patikrinimo dieną pasprukusį iš bendrovės.
Medžiagą apie „Kingalyje“ galimai dirbusias nelegales mokesčių inspektoriai atidavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui. Šią pikantišką bylą teismas atvers jau mėnesio pabaigoje. Bendrovės vadovui gresia nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda už kiekvieną nelegalų darbuotoją.
Nors įstatymas nenumato atsakomybės nelegaliai dirbusiems asmenims, VMI inspektoriai įspėja, kad tokie darbuotojai rizikuoja netgi labiau nei pats darbdavys.
„Sutikdami dirbti neoficialiai žmonės praranda teises į socialines garantijas ir rizikuoja, nes, pavyzdžiui, nutikus nelaimingam atsitikimui darbe toks darbuotojas negali tikėtis jokių kompensacijų iš darbdavio ar nedarbingumo pažymėjimo, jei susirgtų“, – teigė R. Žilinskienė.
Įskundė priešai
Į mokesčių inspektorių nemalonę patekęs P. Saplys ginasi esąs nekaltas ir valstybės tarnautojus kaltina žlugdant jo verslą. Direktorius tikina neturintis nė vieno nelegalaus darbuotojo, esą inspektoriai pateko į tąkart vykusią pretendentų į suvirintojo pareigas atranką.
„Vienos moterys buvo atėjusios prieš 20 minučių, kitos prieš pusvalandį. Aš juk negaliu įdarbinti žmogaus tiesiai iš gatvės, nežinodamas, ką sugeba“, – „Sekundei“ tvirtino P. Saplys.
Įmonės vadovas įsitikinęs, kad mokesčių inspektoriams jį įskundė priešai, žinoję apie vykstančią atranką. Verslininkas neslepia, kad nemažai yra jam linkinčiųjų bloga.
„Žinau ir kas, ir už ką nori su mumis susidoroti. Nesu euras, kad visiems patikčiau“, – teigė P. Saplys.
Jis neigia pats slapstęsis nuo tikrintojų. Esą su jais neturėjęs laiko pabendrauti – per savo atostogas į įmonę buvo užsukęs vos penkioms minutėms pasiimti gaminio. To paties, kurį rengiasi lapkričio pabaigoje pristatyti rinkai Diuseldorfe, todėl ir į teismą negalės atvykti.
Bankininkę grasino pervažiuoti
Nors P. Saplys tvirtina esąs nekaltas, tačiau nėra užtikrintas, kad išvengs bausmės.
„Lietuvoje galioja nerašyta taisyklė, kad pareigūnas visada teisus“, – piktinosi verslininkas.
Anot jo, šita taisyklė jam atsirūgo ir pernai gegužę, kai Panevėžio apygardos teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant pusantrų metų.
Žemesnės instancijos Apylinkės teismas verslininką buvo nubaudęs kur kas griežčiau – dviem metams pasiuntęs į pataisos namus.
Teismų slenksčius tąkart P. Saplys mynė dėl grasinimų susidoroti su komercinio banko darbuotoja. Už tariamai parduotą jo verslo planą verslininkas pagrasino moterį nušluoti nuo žemės paviršiaus, pervažiuoti automobiliu arba pasamdyti ką nors, kas tai padarytų.
Pats P. Saplys tvirtino taip ir nesupratęs, už ką buvo nuteistas. Jo nemalonumai su teisėsauga prasidėjo 2010-ųjų rudenį. Verslininkas į banką kreipėsi paskolos, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Vėliau įmonės partneriai Švedijoje pranešė, kad kitas gamintojas iš Lietuvos pasiūlė pigesnius atšvaitus, nei juos pardavinėjo „Kingalis“. Iš to P. Saplys tikino supratęs, kad jo verslo planas pateko į konkurentų rankas.
P. Saplys neneigė, kad, norėdamas sužinoti, kur nukeliavo bankui pateiktas verslo planas, bandęs prakalbinti bankininkę ir šis pokalbis nebuvęs malonus. Tačiau jis neigia grasinęs su moterimi susidoroti.
„Akistata su ja teisme nebuvo surengta, nė vienas liudininkas nepasakė girdėjęs, kad grasinau, mano reikalavimas parodyti banko vaizdo medžiagą buvo atmestas, taigi buvau nuteistas remiantis gandais. Blogiausia, kad Lietuvoje nėra prisiekusiųjų teismo“, – piktinosi teisėsauga jai vis įkliūnantis P. Saplys.
Jei ir šį kartą teismas jį pripažins kaltu, P. Saplys teigia svarstysiantis, kaip dešimt metų Panevėžyje veikiantį atšvaitų gamybos verslą perkelti į kitą valstybę.
Faktai
Šiais metais Panevėžio AVMI nustatė 19-iolika nelegalaus darbo atvejų, rasti 32-u neįdarbinti asmenys.
Per praėjusius metus išaiškintas 21-as nelegalus darbuotojas.
Dažniausiai nelegalus darbas nustatytas viešojo maitinimo sektoriuje, prekybos įmonėse, siuvykloje, automobilių plovyklose, statybos srityje ir gamybos įmonėse.
Taip pat šiemet išaiškinti 145 asmenys, kurie individualiai darbavosi neįsigiję verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos.
Pernai inspektoriai nustatė 189 tokius nelegaliai dirbusius asmenis.
