Kuriant šlapio kolodijaus (ambrotipų ir ferotipų) nuotraukas „sustabdomos“ kelios sekundės portretuojamo apmąstymų, laukimo, suvokimo ar panirimo į savastį, mintis bei jausmus. Tai giliau nei paviršutiniškos vienadienės grimasos. Mindaugas sako: „šiuose atvaizduose stengiuosi įžvelgti ir perteikti žmogaus sielą“.
Šioje parodoje M. Meškauskas pristato portretus ir peizažo triptiką.
Parodos atidarymo metu bus galima pamatyti ambrotipo „reakciją“ į šviesą ir baltą arba juodą foną, fotografijos paslaptis kiekvienas galės atrasti išbandydamas specialiai sukurtą „juodos-baltos“ dėžutę.
Parodoje eksponuojami Mindaugo aplinkos, draugų, bičiulių, kolegų portretai. Ferotipuose įgludę: kinorežisierius Donatas Ulvydas su žmona Vaida; dainininkė, dainų kūrėja Justė Arlauskaitė Jazzu, aktorė Ieva Andrejevaitė; dainininkas, žurnalistas, laidų vedėjas Marijus Mikutavičius; fotografas Algimantas Aleksandravičius; saksofinininkas Algirdas Černiauskas; muzikantas Eimantas Belickas; šokėja, balerina Martyna Meškauskaitė; menininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė; fizikas, protmūšių rengėjas ir vedėjas Linas Savickas; aktorius Darius Petkevičius; stilistė Ieva Daugirdaitė; psichologė Ramunė Murauskienė; ryšių su visuomene specialistė Lina Pusvaškytė; aktorius Sakalas Uždavinys; dailininkas, jūrininkas Vytautas Palavinskas; fotografas Ramūnas Danisevičius; ilgaamžė Monika Zimonaitienė; kino kritikė Laura Kurlinskaitė; šokėjai, urbanistinio šokio teatro „Lowair“ įkūrėjai: Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius; tango šokėjas, dainininkas Euardo Gimenez; rekvizito dailininkas Lukas Žukaitis. Parodos rengėjai ir autorius tikisi, kad visi ar dauguma „portretuotų“ atvyks į parodos atidarymą pažvelgti į save ir kitus kitoje, šventinėje Rotušės erdvėje.
Autoriaus kūrybą menotyrininkė, dr. Simona Makselienė apibūdina: „Mindaugo ferotipų ir ambrotipų stilistiką būtų galima pavadinti piktorialistine. Nors šiuo terminu dažniausiai apibūdinami gamtos peizažai, tačiau jis tinka ir portreto žanrui.
Mindaugas iš esmės elgiasi ir mąsto kaip tapytojas, ir kuria ne tiek fotografiją, kiek tapybinį portretą šlapio kolodijaus technika. Jam svarbus apšvietimas, tačiau ne ta prasme, kaip jis svarbus kiekvienam fotografui, bet kaip chiaroscuro buvo svarbi Renesanso, ar šviesotamsa Baroko tapytojams, kai pati forma ir trimatiškumas yra kuriami lengvesne ar aštresne šviesšešėliuote.
Šviesšešėliuotė tampa ir pagrindine vidinio modelio turinio – draminio kur kas dažniau nei lyrinio – perteikimo priemone. <…> Ferotipai spinduliuoja sunkiai paaiškinamą magiją.
