Gydytojas psichoterapeutas Olegas Lapinas pasakoja, kad dažniausiai stresas kyla dėl adaptacijos naujoje vietoje. Žmogus, kuris atvyksta iš rajono į didelį miestą arba iš Lietuvos į kitą šalį, atsiduria svetimoje aplinkoje, kurioje nėra įprastinės vietovės, ryšio su žmonėmis. Jeigu tai jaunas studentas, ką tik baigęs mokyklą, jis dar turi nutraukti savo ryšius su tėvais. Atsiskiria nuo šeimos ir daliai žmonių šis pasikeitimas sukelia depresiją.
„Jis gali nustoti valgyti, nustoti vaikščioti į tualetą, jausti nerimą, prislėgtumą ir jam pagerėja tik grįžus namo. Niekaip kitaip negali kovoti su tuo, kaip tik grąžindamas save į tą pačią aplinką bent savaitgaliais ar per atostogas“, - tikino O. Lapinas.
Psichoterapeutas įvardija ir kitą streso bei depresijos priežastį – neadekvatus įsivaizdavimas, kas yra studijos.
„Jeigu mokykloje yra aiški pamokų ir namų darbų sistema, tai čia yra laisvo darbo studentų sistema, kada susikaupia labai daug neperskaitytos medžiagos ir tada per trumpą laiką reikia pasiruošti egzaminui. Todėl atsiranda baimės jausmas, žmogus nesijaučia pasiruošęs. Kartais jam tik taip atrodo, kad yra nepasiruošęs“, - pasakojo pašnekovas.
O. Lapinas tikina, tad kylantį stresą padėtų panaikinti sisteminis sprendimas, kad mokykla turėtų ruošti abiturientus universitetiniam gyvenimui. Mokyklose turi būti duodami namų projektai, kurie ugdytų savarankiško mokymosi gebėjimus.
„Studentai pakankamai dažnai kreipiasi dėl streso, tačiau renkasi ne privačias ir mokamas paslaugas, o viešai prieinamas. Anksčiau buvo populiarus toks studentiškas profilaktoriumas, kur beveik visi pirmakursiai, antrakursiai ateidavo atsigauti. Nors dabar studentiško profilaktoriumo jau nėra, bet poreikis išliko“, - teigė gydytojas psichoterapeutas.
Psichologė Eglė Malokviejūtė įvardija pagrindinius žingsnius, kaip galima išvengti streso. O svarbiausiu žingsniu vadina streso atpažinimą.
„Svarbiausia yra atpažinti, kad tai yra stresas. Stresą galima atpažinti pagal tam tikrus simptomus: minčių sąmyšis, sunku priimti sprendimą, sunku orientuotis aplinkoje. Yra ir fiziniai pokyčiai: padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimo padažnėjimas, kraujospūdžio padidėjimas. Emociniai požymiai: pyktis, emocinis šokas, bejėgiškumas“, - pasakoja psichologė.
E. Malokviejūtė tikina, kad svarbu atpažinti ir pripažinti, jog tai yra stresas. Pripažinus tai, reikia suvokti, kad stresas tokiomis aplinkybėmis yra normalu.
„Būtinas dalykas – dėmesio atitraukimas. Aišku, laikinai gali ir vaistai padėti. Jeigu žmogus jaučia pernelyg didelį stresą ir su juo nesusitvarko, galima kreiptis į specialistą“, - teigė psichologė Eglė Malokviejūtė.
Trečiasis būdas sumažinti ar išvengti streso yra priverstinis minčių bei veiksmų keitimas. Relaksacija, kvėpavimo pratimai, sportas, yra lyg streso higiena.
