Nors atrankų langą Lietuvos moterų rinktinė pradėjo gerai, tačiau paskutinės dvejos rungtynės prieš Prancūziją ir Ukrainą baigėsi nesėkmėmis.
„Tikrai liūdna ir skaudu, kad nepavyko ir vėl išeiti į Europos čempionatą. Atrodo, tiek žmonių mumis tikėjo, o mes nuvylėme“, – po dramatiškų kovų nusivylimo neslėpė rinktinės kapitonė Gintarė Petronytė.
Koją pakišo perdegimas
Praėjus dienai po nesėkmės, G. Petronytė sakė, kad stipriausios emocijos jau nuslūgo, tačiau liūdesys dar niekur nedingo. Anot krepšininkės, sekmadienio kovoje prieš Ukrainą daug jėgų suteikė begalinis noras, tačiau neabejotinai jautėsi emocinis išsekimas.
„Tikrai prancūzės pareikalavo daug jėgų. Žaidėme namuose ir labai norėjome ir tikėjome, kad galime pasiekti pergalę. Tos rungtynės mus labai išsunkė tiek emociškai, tiek fiziškai, bet puikiai supratome, kad prieš Ukrainą taip pat buvo labai reikalinga pergalė, todėl jėgų suradome, kovojome.
Sakyčiau tik kiek labiau perdegėme emociškai. Tikrai rungtynes pradėjome prastai, padarėme daug kvailų klaidų ir nelabai susitvarkėme. Tikriausiai per daug norėjome, nes tikrai galiu garantuoti, kad norėjome labai labai“, – naujienų portalui tv3.lt sakė krepšininkė.
Iš šalies lietuvių kovas stebėjusi Moterų krepšinio lygos asociacijos vadovė, buvusi moterų krepšinio rinktinės narė Rima Valentienė taip pat pastebėjo, kad vakarykštėse rungtynėse jautėsi emocinis išsekimas, tačiau gyrė merginas už kovą su viena stipriausių Europos komandų.
„Rungtynės su Prancūzija buvo vertos susižavėjimo ir merginos demonstravo aukščiausio lygio krepšinį. Buvo pilna salė sirgalių, nuostabus palaikymas, tai apie tokį moterų krepšinį mes ir turime kalbėti Lietuvoje.
Pritrūko nedaug, bet žaidėme su tokia komanda, kuri laimi medalius olimpiadoje ir Europos čempionatuose žaidžia jau daugelį metų. Mums reikia iš jų mokytis ir kelti savo lygį.
Kalbant apie Rygoje žaistas rungtynes prieš Ukrainą, tai turbūt pritarčiau vyriausiojo trenerio nuomonei, kad buvo perdegimas. Merginos tiek norėjo, kad nesusitvarkė psichologiškai ir labai sunkiai krito taškai“, – sakė R. Valentienė.
Nesėkmes gali lemti ir sistema
Lietuvės yra jautusios ir čempionato pergalės skonį. 1997 m. Lietuvos moterų rinktinė lipo ant Europos moterų krepšinio čempionato aukščiausios pakylos. Nuo to laiko iki 2015 m. vos vieną kartą – 2003 m. – lietuvės nepateko į Europos čempionatą. Visgi dabar jau aštuonerius metus kelialapių iškovoti nepavyksta.
Paklausta, kas gali lemti tokį nesėkmių kelią, abi tv3.lt kalbintos pašnekovės įvardijo vieną galimą priežastį.
„Viskas pasikeitė, kai pasikeitė visa FIBA atrankų sistema. Anksčiau visos atrankos būdavo vasarą, visą vasarą ruošdavomės ir per vasarą išsiaiškindavome, kas keliauja.
Apskritai Lietuvos moterų rinktinė niekada negarsėjo kažkokiomis individualiai stipriomis žaidėjomis. Visada būdavo bendras komandinis pasiruošimas ir tas atrankas kiekvieną vasarą praeidavome be didesnio vargo“, – sakė G. Petronytė.
„Galėjo lemti ir tai, bet trūko ir sėkmės, ir kelių kitų dalykų. Mes lietuvės esame komandinės žaidėjos, mes žaidžiame komandinį žaidimą ir mažiau yra išreikštų žaidėjų, kurios vienas prieš vieną sugeba apžaisti kitas žaidėjas ir individualiai pelnyti taškus.
Ta langų sistema, taip, mums yra nepalanki, bet reikia prisitaikyti. Čia negalima skųstis, reikia prisitaikyti ir bandyti įveikti tas kliūtis“, – pridūrė ir R. Valentienė.
Rinktinės kapitonė neslėpė, kad nauja sistema, kai krepšininkėms viduryje sezono reikia suvažiuoti ir po poros dienų jau žaisti svarbias rungtynes, tikrai sudėtinga, tačiau pabrėžė, kad taisyklės visiems yra vienodos, tad per daug kaltinti to negalima.
Nors pirmadienį paaiškėjo, kad Lietuvai iki Europos čempionato būtų reikėję net 33 taškų pranašumo, o lietuves įveikusios ukrainietės taip pat nepasiekė kvalifikacinio laiptelio, tačiau pergalę bet kokiu atveju norėjosi iškovoti.
Ketvirtojo kėlinio pabaigoje lietuvės dar turėjo galimybę surengti lemiamą ataką, bet teisėjas užfiksavo Kamilės Nacickaitės žingsnius.
„Tuo metu buvo užkilę emocijos, mums atrodė, kad tas švilpukas buvo galbūt neteisingas. Dabar, nurimus emocijoms, daug apie tai diskutavome ir dauguma sakome, kad Europoje tai įskaitoma kaip žingsniai. Yra kaip yra, laiko atgal neatsuksime“, – paklausta, ar pergalę galėjo lemti teisėjų klaida, kalbėjo G. Petronytė.
Moterų krepšiniui trūksta populiarumo
Net šešios dabartinės moterų rinktinės narės dar prisimena 2015 m. Europos čempionato kovas, kuriose žaidė ir lietuvės. Natūralu, kyla klausimas, ar mūsų šalies rinktinei netrūksta naujų vėjų ir naujų jėgų, kurios galėtų padėti lietuvėms eiti į priekį.
G. Petronytė pastebėjo, kad moterų krepšiniui Lietuvoje dėmesio trūko visada, tačiau šiųmetinės komandos sudėtimi džiaugėsi.
„Žiūrint į tai, ką turime šiandienai, tai rinktinėje buvo toks derinys tarp vyresnių, labiau patyrusių ir jaunų žaidėjų, tarp kurių buvo ir Justė Jocytė. Ji žaidė gerai, žaidė daug, o to ir norėjosi.
Dabar turime tokį balansą tarp patirties ir jaunystės, norėjosi tuo vainikuoti ir patekti į Europos čempionatą, nes 2025, 2027 m. jau neaišku, kaip bus. Gali vėl būti kartų kaita.“
Apie populiarumo trūkumą kalbėjo ir „Moterų krepšinio lygos“ vadovė. Anot jos, tiek asociacija, tiek ir Lietuvos krepšinio federacija labai stengiasi auginti moterų krepšinio bendruomenę, bet darbo dar reiks įdėti.
„Reikia burti bendruomenes aplink moterų komandas. Merginos, kurios sportuoja sporto mokyklose, kartu su trenerėmis turėtų ateiti pasidžiaugti ir kartu pasirgti už kitas komandas.
Taip pat ir atvirkštinę praktiką naudojame. Vilniaus „Kibirkštyje“ žaidžiančios moterys turi bendras treniruotes ir su mergaitėmis, dalinasi patirtimi, draugauja, kažkiek laiko praleidžia kartu. Toks ryšys labai sustiprina ir mergaitės labiau motyvuojamos sportuoti toliau“, – sakė R. Valentienė.
Tikisi, kad palaikymas nedings
Lietuvą akistatoje su Prancūzija Vilniaus „Jeep“ arenoje palaikė sausakimšos tribūnos. Prieš rungtynes dalis sirgalių net nebuvo įleisti į areną, nes tiesiog nebeliko vietų. Nemaža dalis sirgalių lietuves vyko palaikyti ir į Rygą.
Nors rinktinės kapitonė iki dabar negali nuslėpti susižavėjimo tokiu sirgalių aktyvumu, tačiau teigia, kad dėl to nesėkmė tik dar kartesnė.
„Čia yra fantastika, mes tiesiog žaidėme ir kaifavome. Labai gera jausti tokį užnugarį ir labai norisi padėkoti visiems fanams.
Žaidėme Vilniuje pilnoje arenoje, nežinau, kiek metų moterų krepšinis to nebuvo matęs. Mums buvo be galo malonu ir gera.
Bet dėl tokio jausmo, galima sakyti, dar skaudžiau, kad nepatekome į čempionatą. Atrodo, tiek žmonių mumis tikėjo, o mes nuvylėme. Tikiuosi, kad toks palaikymas niekur nedings, nes jis labai reikalingas moterų krepšiniui“, – sakė G. Petronytė.
R. Valentienė taip pat buvo viena iš aistringai rinktinę palaikiusių sirgalių. Karjerą baigusi krepšininkė teigė, kad tokį palaikymą moterų krepšiniui reiktų išlaikyti ir toliau.
„Buvau pati arenoje Vilniuje ir tai yra nuostabu. Sirgaliai visada yra šeštas žaidėjas aikštelėje ir mūsų lietuvaitėms reikia tokio užsivedimo ir papildomų jėgų. Palaikymas buvo nuostabus ir tobula atmosfera. Linkiu kiekvienoms rungtynėms to.“
Portalo tv3.lt pokalbį su rinktinės žaidėja Laura Juškaite žiūrėkite čia:
