Kartas nuo karto tarp įvairių lenktynių sąrašų galime išvysti Dainiaus Matijošaičio vardą. Tai jis važiuoja Omnitel 1000 km lenktynėse, tai Lietuvos ralio čempionate. Mes nusprendėme išsiaiškinti, kas jis labiau „ralistas“ ar „žiedininkas“? Žinoma kalba ne tik apie tai. Bet apie viską iš eilės.
Prieš kelis metus tave pirmą kartą pastebėjome trasose. Kada pats pirmą kartą ten išvažiavai? Iš kur meilė autosportui?
Meilė pas mane „žydi“ ne tik autosportui, tačiau ir motosportui. Nuo mažu dienų tėvo dėka su broliu augome mopedų Delta, Stella, Mini pilname garaže. Vėliau augant technika tik rimtėjo, pribrendome prie vadinamųjų „britvų“ ir kitų baisybių. :) Automobiliams meilę taip pat išugdė tėvas, kuris nuolatos, dar labai mažam būnant, klausinėdavo pravažiuojančių automobilių markių bei modelių. Vieno ar kito modelio „nežinojimas“ mane erzino patį, todėl viena vakarą pasiėmiau rusišką pasaulio automobilių katalogą ir „iškaliau“ jį mintinai. :)
Motorsportas mano visgi prasidėjo ant 4 ratų, tačiau ne automobiliu, o keturračių motociklu. Taip paragavęs lenktyninio azarto, klimpau vis gilyn ir gilyn.
Visgi keturračiu motociklu sportuoti reikia beprotiškai daug ruoštis fiziškai, o ir sveikatai tas sportas gero daug neduoda, todėl pamažu perėjau į automobilių sportą. Viskas prasidėjo daugmaž standartiškai: pradžia buvo mano „gatviniu“ Subaru automobiliu slalomo bei greituminio slalomo trasose. Kas 2008 metais atvedė mane į Omnitel 1000km lenktynių startą Palangoje.
Važiuoji tiek ralyje tiek žiede. Kuris lenktynių tipas labiau prie širdies?
Mano vadinamojo autosporto pradžia buvo žiede, į ralį atėjau tik pernai, 2011 metų viduryje, dėl visiems gerai žinomos žiedo „merdėjimo“ problemos. Visgi atsižvelgdamas į žiedines varžybas kaip įdomesnio formato renginį žiūrovui, bei tai kad žiedas visgi saugesnis nei ralis, vis dar teikčiau prioritetą žiedui. Žinoma, jei jis būtų bent panašiame populiarumo lygyje nei dabar yra ralis.
Jau kurį laiką sukiesi Lietuvos ralio pasaulyje. Šiuo metu girdime vis didesnį nepasitenkinimą. Ką pats manai apie ralių organizavimo lygį ir LASF darbą šioje srityje?
Dažnai stengiuosi atsiriboti nuo politinių dalyku, tačiau po paskutinio Žemaitijos ralio, kuris buvo 2-asis Lietuvos Čempionato etapas – neatlaikė ir mano nervai, bei gan garsiai keikiausi Šiaulių „SLIKO“ kryptimi.
Pačiame LASF darbe matau turbūt vieną didelę spragą. Daugiau politikavimo nei realių darbų. Siūlyčiau žiūrėti į autosportą labiau kaip į marketingo priemonę, kurią esant gerai valdymo struktūrai galima pakelti į tikrai aukštą lygi, bei surinkti būrius žiūrovų bei gerbėjų. Tik gaila, kad šią viltį aš seniai praradęs, nes kuo didesnes pajamos, tuo ilgesni nagai pas visus tampa.
Kaip aukščiausio lygio, marketingo prasme, renginius Lietuvoje šiuo metu galėčiau įvardinti tik 3 – Benedikto Vanago kuruojamas HALLS WINTER RALLY, Audriaus Gimžausko 300 LAKES RALLY bei dviejų Darių organizuojamas Omnitel 1000km lenktynes. Siūlyčiau pačios LASF vadovybei pasimokinti iš šių žmonių, bei iš kaimynų latvių federacijos, sėkmingai reklamuojančios bei populiarinančios Latvijos Ralio Čempionatą. Lyginant su „braliukais latviais“ – mes giliai dugne.
Ko gero esi važinėjęs ne tik su galingais sportiniais automobiliai, bet ir su gatvių automobilių elitu. Kokios tai mašinos, kuri paliko geriausią įspūdį? Kodėl?
Taip jau nutiko, kad gyvenime aš turiu galimybę pavairuoti ir brangesnę „gatvinę“ technika. Svetimų automobilių „test draivinti“ aš nemėgstu, todėl apsiriboju savo tėvo garažo asortimentu. Visgi mylimiausia transporto priemonė išlieka Ferrari F430. Ne dėl savo „švytėjimo“ važiuojant gatvėje, bet dėl savo galios bei valdymo savybių suderinimo. Tai tikrai inžinierių meno kūrinys. :)
Šiaip turiu simpatija senesniems galingiems automobiliams. Neseniai įsigijau 84 metų gamybos BMW M635, kurį tikiuosi išbandyti jau ištirpus sniegui. Taip pat 1994 metų gamybos Toyota Celica GT-Four WRC, kuri padedama Lietuvos JDM automobilio „maestro“ Romo Tamulevičiaus neužilgo užgims WRC Castrol replikos kailyje. Tačiau apie tai kitą kartą. ;)
Be autosposrto turi ir kitus ekstremalius pomėgius? Kokie jie?
Garaže vis dar stūkso ne vienas motociklas, kuriems laiko atrandu vis mažiau ir mažiau. Šiemet dėl suplanuoto, labai įtempto, varžybų grafiko bijau, kad šie daiktai dar rečiau išvažiuos į gatves. Be motociklų, pernai metais, atradau vadinamąjį „skydiving‘a“ arba laisvo kritimo šuolius su parašiutu. Išsilaikiau vadinamuosius laisvojo kritimo kursus ir jau galiu džiaugtis galimybe šokinėti iš lėktuvo iš 4 km. aukščio vienas, ar su draugų „kompanija ore“. :)
Dėkojame Dainiui, kad surado laiko atsakyti į klausimus ir linkime gerų rezultatų trasose.
Už nuotraukas dėkojame
fotomatas.com.
Kartas nuo karto tarp įvairių lenktynių sąrašų galime išvysti Dainiaus Matijošaičio vardą. Tai jis važiuoja Omnitel 1000 km lenktynėse, tai Lietuvos ralio čempionate. Mes nusprendėme išsiaiškinti, kas jis labiau „ralistas“ ar „žiedininkas“? Žinoma kalba ne tik apie tai. Bet apie viską iš eilės.
Prieš kelis metus tave pirmą kartą pastebėjome trasose. Kada pats pirmą kartą ten išvažiavai? Iš kur meilė autosportui?
Meilė pas mane „žydi“ ne tik autosportui, tačiau ir motosportui. Nuo mažu dienų tėvo dėka su broliu augome mopedų Delta, Stella, Mini pilname garaže. Vėliau augant technika tik rimtėjo, pribrendome prie vadinamųjų „britvų“ ir kitų baisybių. :) Automobiliams meilę taip pat išugdė tėvas, kuris nuolatos, dar labai mažam būnant, klausinėdavo pravažiuojančių automobilių markių bei modelių. Vieno ar kito modelio „nežinojimas“ mane erzino patį, todėl viena vakarą pasiėmiau rusišką pasaulio automobilių katalogą ir „iškaliau“ jį mintinai. :)
Motorsportas mano visgi prasidėjo ant 4 ratų, tačiau ne automobiliu, o keturračių motociklu. Taip paragavęs lenktyninio azarto, klimpau vis gilyn ir gilyn.
Visgi keturračiu motociklu sportuoti reikia beprotiškai daug ruoštis fiziškai, o ir sveikatai tas sportas gero daug neduoda, todėl pamažu perėjau į automobilių sportą. Viskas prasidėjo daugmaž standartiškai: pradžia buvo mano „gatviniu“ Subaru automobiliu slalomo bei greituminio slalomo trasose. Kas 2008 metais atvedė mane į Omnitel 1000km lenktynių startą Palangoje.
Važiuoji tiek ralyje tiek žiede. Kuris lenktynių tipas labiau prie širdies?
Mano vadinamojo autosporto pradžia buvo žiede, į ralį atėjau tik pernai, 2011 metų viduryje, dėl visiems gerai žinomos žiedo „merdėjimo“ problemos. Visgi atsižvelgdamas į žiedines varžybas kaip įdomesnio formato renginį žiūrovui, bei tai kad žiedas visgi saugesnis nei ralis, vis dar teikčiau prioritetą žiedui. Žinoma, jei jis būtų bent panašiame populiarumo lygyje nei dabar yra ralis.
Jau kurį laiką sukiesi Lietuvos ralio pasaulyje. Šiuo metu girdime vis didesnį nepasitenkinimą. Ką pats manai apie ralių organizavimo lygį ir LASF darbą šioje srityje?
Dažnai stengiuosi atsiriboti nuo politinių dalyku, tačiau po paskutinio Žemaitijos ralio, kuris buvo 2-asis Lietuvos Čempionato etapas – neatlaikė ir mano nervai, bei gan garsiai keikiausi Šiaulių „SLIKO“ kryptimi.
Pačiame LASF darbe matau turbūt vieną didelę spragą. Daugiau politikavimo nei realių darbų. Siūlyčiau žiūrėti į autosportą labiau kaip į marketingo priemonę, kurią esant gerai valdymo struktūrai galima pakelti į tikrai aukštą lygi, bei surinkti būrius žiūrovų bei gerbėjų. Tik gaila, kad šią viltį aš seniai praradęs, nes kuo didesnes pajamos, tuo ilgesni nagai pas visus tampa.
Kaip aukščiausio lygio, marketingo prasme, renginius Lietuvoje šiuo metu galėčiau įvardinti tik 3 – Benedikto Vanago kuruojamas HALLS WINTER RALLY, Audriaus Gimžausko 300 LAKES RALLY bei dviejų Darių organizuojamas Omnitel 1000km lenktynes. Siūlyčiau pačios LASF vadovybei pasimokinti iš šių žmonių, bei iš kaimynų latvių federacijos, sėkmingai reklamuojančios bei populiarinančios Latvijos Ralio Čempionatą. Lyginant su „braliukais latviais“ – mes giliai dugne.
Ko gero esi važinėjęs ne tik su galingais sportiniais automobiliai, bet ir su gatvių automobilių elitu. Kokios tai mašinos, kuri paliko geriausią įspūdį? Kodėl?
Taip jau nutiko, kad gyvenime aš turiu galimybę pavairuoti ir brangesnę „gatvinę“ technika. Svetimų automobilių „test draivinti“ aš nemėgstu, todėl apsiriboju savo tėvo garažo asortimentu. Visgi mylimiausia transporto priemonė išlieka Ferrari F430. Ne dėl savo „švytėjimo“ važiuojant gatvėje, bet dėl savo galios bei valdymo savybių suderinimo. Tai tikrai inžinierių meno kūrinys. :)
Šiaip turiu simpatija senesniems galingiems automobiliams. Neseniai įsigijau 84 metų gamybos BMW M635, kurį tikiuosi išbandyti jau ištirpus sniegui. Taip pat 1994 metų gamybos Toyota Celica GT-Four WRC, kuri padedama Lietuvos JDM automobilio „maestro“ Romo Tamulevičiaus neužilgo užgims WRC Castrol replikos kailyje. Tačiau apie tai kitą kartą. ;)
Be autosposrto turi ir kitus ekstremalius pomėgius? Kokie jie?
Garaže vis dar stūkso ne vienas motociklas, kuriems laiko atrandu vis mažiau ir mažiau. Šiemet dėl suplanuoto, labai įtempto, varžybų grafiko bijau, kad šie daiktai dar rečiau išvažiuos į gatves. Be motociklų, pernai metais, atradau vadinamąjį „skydiving‘a“ arba laisvo kritimo šuolius su parašiutu. Išsilaikiau vadinamuosius laisvojo kritimo kursus ir jau galiu džiaugtis galimybe šokinėti iš lėktuvo iš 4 km. aukščio vienas, ar su draugų „kompanija ore“. :)
Dėkojame Dainiui, kad surado laiko atsakyti į klausimus ir linkime gerų rezultatų trasose.
Už nuotraukas dėkojame
fotomatas.com.
