Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai su nerimu laukia prie miestų turinčių iškilti naujų kaminų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prieigose (arba pačiame mieste) ketinama statyti atliekų deginimo gamyklas. Tokie planai jau daugiau kaip dvejus metus Vilniaus Lazdyno rajono gyventojams neleidžia neleidžia ramiai miegoti. Jie įnirtingai priešinasi prieštaringai vertinam projektui ir tikina, kad tokia gamykla kels didžiulę grėsmę jų sveikatai.
Gyventojų pusėn stojo dalis miesto politikų ir mokslininkų. Pirmieji aiškina, kad savivaldybė net nesvarsto kitų, mažiau žmonėms pavojingų alternatyvų. Kai kurie mokslininkai tikina, jog pasaulis visai atsisako atliekų deginimo gamyklų, nes šios pavojingos ne tik kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, bet ir ištisiems miestams.
Tačiau tokių gamyklų šalininkai atkerta, kad oponentai remiasi pasenusiais duomenimis. „Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos“ įmonės, kuri pretenduoja statyti gamyklą Lazdijų rajone, atstovai pirštu rodo į Austrijos sostinę Vieną. Atliekų deginimo gamykla šiame mieste yra pastatyta ne kur nors pašonėje, o tarp gyvenamųjų namų. „Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, naujai statomose moderniose gamyklose net 70 procentų visos įrangos sudaro daugiapakopė dūmų valymo sistema, skirta nukenksminti degimo metu susidarantiems aplinkos oro teršalams“, - rašoma „Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos“ svetainėje.
Daugiau kaip dvejus metus besitęsiančio ginčo centre figūruoja ir milžiniška pinigų suma – gamykla kainuotų apie 0,5 mlrd. litų. Dalis lėšų būtų gauta iš ES fondų. „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ netiesiogiai yra valdoma „Rubicon Group“, kuri valdo stambiausius atliekų surinkėjus ir didžiąją dalį administracinės infrastruktūros Vilniuje. Nuogąstaujama, kad šiai įmonei leidus statyti gamyklą, ji taps monopolininke ir galės primesti savo sąlygas miestiečiams.
Pavasarį Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas, susitikęs su Lazdynų bendruomenės nariais, davė pažadą, kad be gyventojų pritarimo tokia gamykla mieste tikrai neatsiras. Kita vertus, savivaldybė, nesvarstanti kitų rūšiavimui netinkamų atliekų panaudojimo galimybių, gali būti įsprausta į kampą ir nuleisti rankas, nes dabartinė šiukšlių vežimo į sąvartynus schema kelia daugybę problemų tiek gyventojams, tiek aplinkai.
Gali būti, kad galutinį tašką atliekų deginimo gamyklos istorijoje padės nepriklausomi ekspertai, į kuriuos dar pavasarį ketino kreiptis Aplinkos ministerija. Jie turėtų pateikti savo Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Beje, dauguma valstybinių institucijų atliktam vertinimui jau yra pritarusios.
Daugiau informacijos ir komentarai apie atliekų deginimo gamyklas portale www.pinigukarta.lt
