Rusijos patriarchas Aleksijus II, kuris mirė penktadienį, padarė neįtikimą karjerą, kurios metu išgyveno tiek Rusijos ortodoksų bažnyčios priespaudą, tiek jos olimpą. „Balsas.lt“ pateikia skaitytojams svarbiausius štrichus iš jo gyvenimo.
KGB numylėtinis Kremliaus įsakymu greitai pakilo į bažnytinės hierarchijos viršūnę, o kiti disidentai buvo įmesti į kalėjimą. Aleksijus II buvo sėkmingas Rusijos „užsienio reikalų ministras“, vedęs Rusijos krikščionis iš priespaudos, kartu būdamas sovietų sistemos advokatu prieš užsienį.
Aleksijus II puikiai pasinaudojo kritiniu Rusijai laikotarpiu, kuomet byrėjo Sovietų Sąjunga ir 1990 m. jis buvo išrinktas stačiatikių bažnyčios vadovu. Būtent Aleksijus grąžino Rusijos bažnyčiai autoritetą ir įkvėpė šimtus išpažinėjų.
Gimęs laisvas
Aleksijus Ridigeris (tikrasis patriarcho vardas – aut. past.) gimė 1929 m. Estijoje, kuri tuomet buvo nepriklausoma ir spėjo pajusti laisvės skonį dar prieš sovietų aneksiją. Tačiau jo motina buvo rusė, todėl ir pats Aleksijus neslėpė simpatijų sovietų sistemai.
Kuomet sovietai bandė susilpninti Estiją, sukakęs vos 32 metus, jis buvo paskirtas Talino vyskupu. O 1986 m. Aleksijus tapo Novgorodo ir Leningrado arkivyskupu – antra svarbiausia figūra po patriarcho.
Kai 1990 m. mirė tuometinis rusų bažnyčios vadovas Pimenas I, krikščionių priespauda Rusijoje jau buvo laisvesnė ir bažnyčia pati galėjo rinktis patriarcho įpėdinį. Ridigeris buvo populiari persona tarp bažnyčios tėvų, todėl jam buvo iškart patikėta vadovauti Rusijos bažnyčiai. Pasak vieno iš vyskupų: „Su savo taikiu ir tolerantišku būdu patriarchas įstengs sujungti mus visus.“
Ir Aleksijus šią misiją iš tiesų išpildė. Jam pavyko „pasiekti įsimintiną rusų ortodoksų bažnyčios atgimimą, tebesitęsiantį iki šių dienų, bei ištverti tuos kritinius laikus, kai daugiau nei du trečdaliai valdžios siekė bažnyčią išvis uždaryti.“
Priešprieša katalikams
Kaip minėta, rusų bažnyčia pasinaudojo Michailo Gorbočiovo 1990 m. įstatymu, panaikinusiu stalinistines represijas ir suteikusiu religijos laisvę.
Iš tikrųjų, Aleksijus juto, jog tai nuėjo per toli, suteikiant vienodas galimybes tiek protestantams, tiek katalikams vykdyti misionierišką veiklą. Vis dėlto vėliau Borisas Jelcinas atkūrė pirminį ortodoksų bažnyčios Rusijoje vaidmenį.
Vatikanas savo ruožtu stengėsi atkurti dar prieš komunistų laikus turėtą svarią įtaką Rusijoje. Aleksijus II tuo visai nesižavėjo.
Nors krikščionių vadovai ne vieną kartą kėlė iniciatyvas ledams pralaužti, o Vladimiras Putinas net pakvietė popiežių Joną Paulių II oficialaus vizito, tačiau patriarchui atsisakius šis niekada neįvyko.
Kaip bebūtų, Aleksijaus II pasekėjai mato šį patriarchą kaip visos rusų ortodoksų bažnyčios vienytoją ir vertina jo darbus, atkuriant 80 metų engtos bažnyčios įvaizdį. Patriarchas taip pat atstatė Stalino sugriautą Kristaus išganytojo bažnyčią Maskvoje.
Kadangi dabartiniai arkivyskupai yra labai panašių pažiūrų kaip ir neseniai amžinan atilsin iškeliavęs patriarchas, nėra tikėtina, kad rusų bažnyčia ateityje išgyvens dramatiškas permainas.
Penktadienį mirusio Rusijos stačiatikių Bažnyčios patriarcho Aleksijaus II laidotuvių mišios bus laikomos Maskvos Trijų Karalių Elokhovo katedroje antradienį.
Metropolitas Kirilas teigė, kad Aleksijus II, kuris laikė mišias šioje katedroje daugelį metų, norėjo būti laidojamas būtent joje.
Šeštadienį popiet patriarcho kūnas bus atneštas į Kristaus Išganytojo katedrą, kur bus laikomas per naktį.
