„Apie 150 tūkst. eurų iš Ligonių kasų yra skiriama vakcinoms. Kai asmuo kreipiasi į gydymo įstaigas, nes jam kyla grėsmė susirgti pasiutlige, nes jį apkandžiojo šuo, kurio savininkas nėra aiškus ir negalima patikrinti, ar jis yra paskiepytas nuo pasiutligės.
Tai didelė našta ir moralinė žala žmogui, kuris jaudinasi ir nežino, kas toliau gali su juo atsitikti. Po to jis turi praeiti penkių skiepų kursą, kad tą situaciją susitvarkytų“, – Seime parlamentarams kalbėjo B. Kymantaitė.
Lietuvos skaudulys – nesusitvarkymas su gyvūnų populiacija
Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos vadovė pateikė dar vieną statistiką. Ji teigė besiremianti atsakinga institucija, kuri kasmet skaičiuoja statistiką ES šunų ir kačių laikymo srityje.
„Lietuvoje 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko bent vieną šunį ar katę. Tai sudaro apie 1 milijoną 150 tūkst. šunų ir kačių Lietuvoje.
Tai iš tikrųjų yra didelis skaičius. Tai neparodo, kad mes esame valstybė, be galo mylinti šunis ir kates. Tai parodo, kad mes esame valstybė, kuri šiai dienai nesusitvarko su gyvūnų populiacija, dėl ko kyla visos kitos problemos, kurias matome pastarąsias savaites“, – teigė B. Kymantaitė.
Mūsų šalies situaciją palygino su kitomis šalimis
„Švedija ir Austrija – kuri tokių problemų neturi arba turi jas labai mažas, su kuriomis tvarkosi, – tai 12 proc. namų ūkių laiko bent vieną šunį ar katę. Ta parodo, kad atsakomybės lygis ir visuomenės požiūris ne tiek į gyvūnų laikymą, bet ir į įsigijimą yra visiškai skirtingas, tai lemia problemų neturėjimą ir visiškai kitokią tvarką“, – teigė B. Kymantaitė.
Iš jų 1 milijono 150 tūkst. šunų ir kačių Lietuvoje paženklintų mikroschema, užregistruotų, kai aiškiai žinomas jų savininkas yra tik 135 tūkst.
„Vadinasi, mes turime tik 10 proc. visos populiacijos, žinant, kas jų savininkas. Jei tas gyvūnas atsiduria gatvėje, tai mes galime susisiekti ir paklausti, kodėl jis atsidūrė gatvėje“, – teigė B. Kymantaitė.
„Nežmoniškas krūvis pakelti naštą globojant gyvūnus humaniškais būdais“
Anot organizacijos vadovės, kasmet gyvūnų prieglaudos pasipildo net 15 tūkst. šunų ir kačių. Lietuvoje yra apie 30 gyvūnų globos organizacijų.
„Tai yra nežmoniškas krūvis joms pakelti šitą naštą globojant gyvūnus humaniškais būdais, kad jie tiesiog nebūtų gaudomi ir migdomi.
Net 70 proc. patenkančių gyvūnų yra suaugę. 90 proc. jų yra neženklinti ir jų atsiradimo istorijos negalime žinoti, susisiekti su savininku ir turime jį globoti“, – teigė B. Kymantaitė.
Moteris teigė, kad norėtųsi, jog daug daugiau gyvūnų sugrįžtų namo ir nebūtų globojami globos namuose, saugiai būtų grąžinami pas šeimininkus.
Dauguma beglobių gyvūnų rūpinasi nevyriausybinis sektorius iš visuomenės suaukotų pinigų: „Vyriausybinis sektorius kasmet surenka apie 800 tūkst. visuomenės paramos šiai problemai spręsti ir gyvūnams prižiūrėti.“
„Duomenys rodo, kad 60 Lietuvos savivaldybių pasiklydusių ir benamių gyvūnų priežiūrai skiria apie 1 milijoną eurų. Tai taip pat didžiulės lėšos šiai problemai kontroliuoti. Ne spręsti, bet tiesiog paimti gyvūną ir perduoti gyvūnų prieglaudai jį globoti“, – sakė B. Kymantaitė.
„Kai valstybėje nėra jokios strategijos, suprantame, kad įgyvendinančioms institucijoms ar policijos pareigūnams, kurie vyksta kontroliuoti, kaip laikomasi gyvūnų gerovės ir kaip laikomi gyvūnai ir augintiniai yra labai sunku“, – pridūrė B. Kymantaitė.
Kodėl reikia privalo gyvūnų ženklinimo?
Pasak organizacijos vadovės, viena iš efektyviausių priemonių šiai problemai spręsti – tai gyvūnų ženklinimas mikroschema.
„Tas ženklinimas turėtų būti privalomas. Tai nėra našta, kaip bandoma sakyti, tai yra pareiga savininkui susieti savo laikomą gyvūną su savimi, tapti atsakingu ir atskaitingu. Jeigu tas gyvūnas pabėgo, paklydo ar atsirado dėl kažkokių priežasčių, kur neturėjo atsirasti.
Tai nėra našta 15 eurų – tai yra įsipareigojimas priimti atsakomybę visam gyvūno gyvenimui“, – sakė B. Kymantaitė.
Pasak vadovės, gyvūnų ženklinimas reikalingas dėl per didelės gyvūnų populiacijos. Dėl nereguliuojamo įsigijimo ir dauginimo. Dėl perpildytų gyvūnų prieglaudų ir savivaldybių išlaidų. Bei teisės aktų kontrolės.
„Nustatyti gyvūno savininką, kai gyvūnas nėra ženklintas – tai yra neįmanoma. Iniciatyvos griežtinti ir didinti bausmes nėra efektyvios, nes tiesiog yra didelis nebaudžiamumas ir neatsekamumas“, – sakė B. Kymantaitė.
Organizacijos vadovė mano, kad kai kurioms žmonių grupėms gali būti suteikta parama dėl ženklinimo, ji įsitikinusi, kad tai galėtų padaryti nevyriausybinis sektorius.
„Babyčių, jų nėra tiek, kad nevyriausybinis sektorius negalėtų padėti, sutvarkyti tas skausmingas vietas, kuriose yra galbūt daugiau ne vienas ar du šunys. Skirti 5 ar 15 milijonų eurų iš valstybės biudžeto, tam, kad viskas būtų padaroma gyvūnų laikytojui nemokamai, nemanau, kad tai yra kryptis, kurią turėtų diktuoti valstybė ir politikai, kalbėdami apie gyvūnų atsakomybę“, – sakė B. Kymantaitė.
Žiūrėkite daugiau apie gyvūnų kankinimą:
