Ką nori tą ir randi ką nufotografuoti. Pažiūrėk laidas: TV pagalbą, 24 valandos ir kai kurias kitas laidas - Lietuva visa ,,nuostabiai grąži ir visi labai laimingi".

Siaip tai tikrai niuriai gyvendavom, jei per iseigines prie upes nuvaziuodavom, tai budavo didziausia kelione. I uzsienius neleisdavo, nebent i soc salis, bet ir ten sekdavo, kad kas nenueitu i sali. Pinigu ir tada neuztekdavo, apie automobili ar buta tik pasvajot iseidavo. O dabar lietuviai visa pasauli ismaise, automobiliai gatvese netelpa, maksimose zmones pilnus vezimus veza produktu, visko yra ko sirdis geidzia tik pinigo turek. O kas geria, aisku, tie neturi jokiais laikais nieko. Aisku, pensijos nedideles, bet labiausiai rekia tie, kurie nedirbo, stazo neuzsidirbo, gauna minimuma pensijos, bet vistiek gauna. Siais laikais ir zmones linksmesni, pramogos, keliones, internetas, televizija ne su 2 kanalais ir t.t. Ir gali kalbet ka nori, be baimes,kad ikis i kamera, jei nepatenkintas valdzia ar pan. Daug kas geriau. Anais laikais gerai buvo tik tai, kad buvo darbo pilna. As gyvenau tais laikais, todel gerai viska zinau ir atsimenu.

O man visai patiko nuotraukos.

jo,autorius nori pasityciot is musu tevu,seneliu ir t.t .,bet juk jie stengesi,kad mes gyventume geriau,jie taip ir padare,bet kai buna gerai,norisi dar geriau. juk tai nuotraukos pokario metu ,buvo tikrai nelengva,rezultatai matomi sendien,kad jie tikraigerai padirbejo ir stengesi.,gaila jai kaskas dabar tai sugriautu.kaip pavyzdys ,buvo mult.flm."AUKSINE ANTILOPE".,kas nemate,butinai paziurekit

Kur šypsenos, išeik į miesta ir sulygink pažiurek kiek šypsenu nuotraukose ir aplinkui pas praeivius mieste

Negerai dezinformuoti jaunimą, nes ne tik taip buvo SSSR, antraip niekas nebūtų išgyvenęs. Ir visuomenės didžioji dalis buvo tikrai draugiškesnė ir humaniškesnė, nei šitosiose nuotraukose, kurios man asmeniškai tik nostalgiją, o ne siaubą sukėlė, išskyrus nuogą berniuką, ten tai jau drama. Ir tos rūsčios sovietinės moterys tikrai drėbdavo daugiau meilės aplinkai, nei mūsų emancipuotosios. Tokie rūkantys vyrai kolūkyje tikrai man mažai baimę keldavo, ir tikrai ne be pagrindo, bet nė vienas iš jų nebūtų pardavęs draugo, kas šiais laikais yra vadinama ,,nieko asmeniško, tik verslas", tai vat. Gimiau 1973 metais ir užaugau klausydama močiutės, tetų, dėdžių bei kaimynų istorijų apie Sovietų epochos niuansus ir atidžiai dairiausi aplink. Tikrai buvo daug suvaržymų, tiek intelektualams, tiek paprastiems žmonėms, tokia karinė didelė šalis, bet niefig menines nuotraukas juodai baltas interpretuoti kaip verdiktą praeities ir košmarą, nes jis ne visiems vien košmaru buvo.

nieko nematau blogo. visose salyse buvo taip pat, nereikia tik paakot pasakuir toj pacioj vokietijoj vienu turejo viska kiti galas su galu vos sudure, nori suzinot daugiau reikia bendraut su zmogum apie praeiti.....o kas dabar praeis 60 metu sakys kip jie gyveno ,zvilktelekite i nuotraukas....kiekviena epocha turi savo geraja ir blogaja puse

uztat nebuvo benamiu ir valkataujanciu. autorius-propagandistas

nesamone,turiu labai daug gražių nuotraukų,ir meninių foto nuotraukų knygų...buvo gerų fotomenininkų ir tuomet.Ir šiais laikais galiu niūrių pririnkti.ir neliaupsinu anų laikų,o šiaip jau,noriu pasakyt,nesuprantu,kam visa tai..pasakyt,kad gluši fotografai buvo..

KAZKODEL AS CIA NIEKO STULBINANCIO NEMACIAU,SIAIS LAIKAIS GALIMA SURASTI KADRU DAUG KARTU STULBINANCESNIU.