Švietimo ir mokslo ministerija džiūgauja, kad mūsų jaunimas dar ryžtingiau nusiteikęs siekti aukštojo mokslo Lietuvoje, tačiau nutyli, kiek gabių šalies jaunuolių traukia mokytis į užsienį.
Akademinės bendruomenės atstovai apgailestauja, kad laisvosios rinkos principais paremtos aukštojo mokslo reformos trūkumai vis ryškėja, o jaunų protų nutekėjimas įgauna grėsmingą mastą.
Staigus išvažiuojančių studentų srautas
Pastebima, kad į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet įstojo rekordiškai daug – net 8 136 anksčiau mokyklas baigę jaunuoliai.
Tačiau dažniausiai nutylima, kad studijų siekė mažiau šių metų laidos abiturientų (pernai jų buvo 885 daugiau).
Nei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), nei Statistikos departamentas nerenka duomenų, kiek mūsų jaunuolių kasmet išvyksta studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
Praėjusių metų pabaigoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, pristatydamas analitinį tyrimą apie užsienyje studijuojantį Lietuvos jaunimą, pateikė skaičius, kad 2009–2010 mokslo metais Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7 085 lietuvaičiai. Šiemet jų gretos gali gerokai išaugti.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio, net 42 proc. šių metų laidos gimnazijos abiturientų pasirinko studijas svetur.
„Šiemet – staigus išvykstančiųjų studijuoti užsienin šuolis. Anksčiau išvykdavo apie 30 proc. mūsų gimnazistų“, – teigė gimnazijos vadovas.
Išaugusį susidomėjimą studijomis svetur pastebi „Kalba.lt“, konsultuojanti abiturientus studijų užsienyje klausimais.
„Konsultuojame daugiau kaip pusę išvykstančių moksleivių, todėl matome, kad apie 35 proc. padaugėjo rimtai galvojančiųjų apie studijas užsienyje. Tačiau tai nereiškia, kad jie visi išvažiuos. Šiuo metu dėliojami galutiniai skaičiai. Dalis moksleivių stojo ir užsienyje, ir Lietuvoje, todėl įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas galbūt liks čia. Negavus „krepšelio“, palankiau mokytis užsienyje.
Štai Jungtinėje Karalystėje studijų paskolą reikia pradėti grąžinti, kai uždirbi 5 000 litų „į rankas“, ir tik nuo tos sumos, kuri viršija nurodytas pajamas. Todėl moksleiviai ir veržiasi ten“, – teigė „Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.
Lietuvą lygina su Kinija
Nusivylusieji studijų reforma neabejoja, kad Lietuva jau skina karčius jos vaisius. Augantis išvykstančių jaunuolių skaičius – aukštojo mokslo reformos pasekmė.
„Reformos autoriai turėtų rimtai susimąstyti, kodėl gabiausi abiturientai išvyksta. Tai aukštojo mokslo reformos simptomas“, – įsitikinęs 5 abiturientus į Kembridžo universitetą išlydėjusios KTU gimnazijos direktorius B.Burgis.
Studijų reformos kritikai teigia, kad Lietuvoje sukurta socialiai neteisinga ir diskriminacinė, aukštojo mokslo prieinamumą mažinanti studijų finansavimo sistema veja jaunimą į užsienio šalis, kur siūlomos kur kas palankesnės studijų sąlygos.
„Trečius metus tęsiasi absurdas. Iš tribūnų sklinda demagogija, kad esą viskas vyksta gerai, tačiau iš tikrųjų yra priešingai. Jaunų žmonių emigracija auga. Štai pernai mūsų jaunimo stojimas į Jungtinės Karalystės universitetus išaugo apie 70 proc. Šiuo aspektu Lietuva pradedama lyginti su Kinija. Apie tai nenorima girdėti“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Daujotis.
Anot V.Daujočio, kai valstybinėse aukštosiose mokyklose vieni studentai moka už mokslą, o kiti – ne, paminami civilizuotame pasaulyje taikomi principai.
„To nerasime net pačiose liberaliausiose valstybėse. Nesu nusiteikęs prieš mokamą mokslą. Jei valstybė negali visiems studentams garantuoti nemokamų studijų, ta našta visi studijuojantieji turi solidariai pasidalyti“, – aiškino VU profesorius.
Pasirinkimą lemia piniginės storis
Laisvosios rinkos principais paremtos aukštojo mokslo reformos trūkumai vis ryškėja. Akademinės bendruomenės atstovai tvirtina, kad rinka tinka populiariosioms studijų programoms, todėl Lietuva tampa vadybininkų, ekonomistų ir teisininkų šalimi.
Šiemet socialinius mokslus kaip pirmąjį pasirinkimą nurodė daugiau kaip pusė stojančiųjų į šalies universitetus, o technologinių, fizinių mokslų studijas rinkosi dar mažiau jaunuolių nei pernai.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentės Ievos Dičmonaitės manymu, socialinių mokslų populiarumas neslopsta dėl kelių priežasčių.
„Valstybė turėtų pasakyti, kokių specialistų reikės artimiausiu metu. Lietuvoje neanalizuojamas specialistų poreikis, tad niekas negali orientuotis, kokių specialybių reikės per artimiausius 5 ar 10 metų. Todėl mokyklose beveik nėra profesinio orientavimo, o jaunimas renkasi, kas jiems atrodo patraukliausia, įsiklauso į tėvų, draugų nuomonę“, – dėstė I.Dičmonaitė.
Tačiau bene svarbiausia tokio moksleivių pasirinkimo priežastis – studijų kaina. Socialiniai mokslai yra vieni pigiausių, todėl, nebūdami užtikrinti, ar gaus valstybės finansavimą, stojantieji renkasi pigesnes studijas.
„Kai jauno žmogaus specialybės pasirinkimą ima lemti ne polinkis ir gebėjimai, o pinigai, iškraipoma visa studijų esmė. Štai muzikantas turi mokėti 18–20 tūkst. litų, o teisininkui pakanka 4 tūkst. per metus. Tai laisvosios rinkos apologetų absurdai“, – apmaudavo profesorius V.Daujotis.
KTU gimnazijos direktorius B.Burgis įsitikinęs, jog rinkdamiesi socialinių studijų mokslus gabūs jaunuoliai dažnai apsigauna.
„Neretai socialinių mokslų studijos tėra muilo burbulas. Blogybė ta, kad tai tik aukštojo mokslo imitacija. Jį baigę jauni žmonės rinkoje turi mažą vertę, lenda į Vyriausybę, Seimą“, – atvirai rėžė gimnazijos vadovas.
B.Burgis studijų reformą vertina dar kategoriškiau. „Kol bus tiek aukštųjų mokyklų, jokia reforma nevyks ir jokių pokyčių nebus. Reikia ryžtingai sumažinti universitetų skaičių, pagerinti mokymo programų finansavimą ir pritraukti geriausius dėstytojus. Lietuvai 7 valstybinių universitetų – per akis, o jų dabar – per 20“, – dėstė KTU gimnazijos direktorius B.Burgis.
2011 m. bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas dalyvavo 38 423 stojantieji, atitinkantys numatytus priėmimo reikalavimus. Pernai tokių buvo mažiau – 35 277. Iš viso pasirašyta 31 570 studijų sutarčių. 18 254 asmenims studijas finansuos valstybė (9 580 – universitetuose ir 8 674 – kolegijose). 13 316 įstojusiųjų už studijas mokės savo lėšomis (8 768 – universitetuose, 4 548 – kolegijose).
Studijuoti kvietė 45 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 24 kolegijos. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų surinko Vilniaus universitetas (2734), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1565), Kauno technologijos universitetas (1402) ir Vytauto Didžiojo universitetas (842).
Studijų kainas reikia subalansuoti
Virginija Būdienė, Lietuvos prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais
Reikia suderinti privatų jaunų žmonių interesą įgyti aukštąjį mokslą ir viešąjį. Tačiau dabar liberaliai labiau nukrypta į privačių interesų tenkinimą, nors valstybei turi rūpėti visų sričių specialistų rengimas. Viena iš problemų ta, kad į kai kurias studijų programas stoja motyvuoti, tačiau žemesnius balus turintys jaunuoliai. Todėl turėtų būti patvirtinta tikslinė studijų finansavimo tvarka. Studentų pasirinkimą iškraipo didžiulė disproporcija tarp studijų kainų. Analizė rodo, kad jei studentai neįstoja į valstybės finansuojamą vietą, pasirenka pigesnes mokamas studijas. To neturėtų būti.
Grįžta jaunimas ir iš užsienio aukštųjų
Prof. Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas
Šiemet priėmime dalyvavo rekordiškai daug stojančiųjų. Nors šių metų laidos abiturientų buvo mažiau, daug stojo anksčiau baigusiųjų. Studijas rinkosi apie 100 ankstesnių laidų šimtukininkų. Į šalies aukštąsias mokyklas stojo ir tokių, kurie bandė studijuoti užsienyje ir dėl įvairių priežasčių grįžo į Lietuvą. Tai geros tendencijos.
V. Tavorienė
