19-metis šiaulietis Linas Jankauskas nuo rudens studijuos Škotijos Stirlingo universitete. Metus praleido Aberdyne, kur studijuoja keli šimtai lietuvių. Studijos pigesnės, gyvenimo kokybė – geresnė, bet ne viskas rožinės spalvos. Dalis lietuvių prasigeria, tampa priklausomi nuo narkotikų. O tėvai nieko nežinodami, jų svaigalams siunčia pinigų.
Pasirinko Europą, ne Ameriką
Būdamas Šiaulių Didždvario gimnazijos dešimtoku, Linas pagal mainų programą metams išvyko mokytis į Rokfordą (miestą netoli Čikagos, JAV). Gerai sekėsi, todėl dar pasimokęs nuotoliniu būdu, šiaulietis Amerikoje baigė mokyklą.
„Studijuoti Amerikoje nepasilikau, nes ten studijos – labai brangios. Jei ir būtų pavykę gauti stipendiją, ji padengtų tik 80 procentų studijų mokesčio. Nuo 40 tūkstančių dolerių už studijų metus 8 tūkstančius turėčiau padengti pats. Man ir tėvams tai – per brangu“, – vieną iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių studijų žvalgytis Europoje, sakė vaikinas.
Jo nuomone, ir mokslo kokybė, jei neįstoji į prestižinius universitetus Amerikoje, prastesnė nei Europoje.
„Kadangi esu iš Europos, nebūčiau ir papildomo darbo ten susiradęs, nebent universiteto teritorijoje“, – sako studentas.
Aukšti reitingai ir parama
Kodėl Škotija? „Studijos anglų kalba ir aukštą reitingą pasaulyje užimantys universitetai“, – trumpai apibūdina Linas ir skaičiuoja, kad Lietuvos universitetus reitinguose Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos lenkia per 500 vietų.
Metus Aberdyne šiaulietis praleido, norėdamas galutinai apsispręsti dėl studijų Škotijoje.
Prašymus padavė į penkis Škotijos universitetus. Įstoti į maždaug 40 vietą pasaulyje užimantį Šv. Andriejaus universitetą Linui nepavyko. „Gal ir gerai, – dabar svarsto, – pragyvenimas būtų buvęs labai brangus. Šis universitetas ypač išpopuliarėjo, kai jį baigė princas Viljamas“.
Stirlingo universitetas šiaulietį paviliojo aukštai vertinamomis psichologijos ir rinkodaros studijomis, kurios jį domino. Mokestis už studijas čia ES piliečiams šiuo metu yra 1820 svarų metams. Škotijos vyriausybė kol kas šį mokestį padengia. „Jeigu nuspręstų nebedengti, man studijos Škotijoje vis tiek būtų pigesnės, nei, pavyzdžiui, Vilniaus universitete“, – skaičiuoja vaikinas.
Ne viskas rožinės spalvos
Linas pajuto augantį škotų priešiškumą ne tik studentams iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos valstybių. Iš dalies vaikinas tai pateisina: „Atvažiuoja tokių, kurie visiškai nesistengia išmokti kalbos, iššaukiančiai elgiasi“.
Pasekmes junta ir nusiteikę rimtoms studijoms. „Viena lietuvaitė minėjo, kaip iš eilinio stojančiojo reikalavę 32 bakalaureato klasės egzaminų balų, priėmimo komisijos nariai, pamatę lietuvių pavardę, pareikalavo 38 balų“, – pasakojo šiaulietis.
Į Edinburgo, Šv. Andriejaus universitetus, anot jo, pavyksta patekti retam lietuviui: „Į Glazgą įstojo iš egzaminų surinkusieji per 90 procentų. Stodamas Edinburge gali būti surinkęs ir 95–96 procentus, tačiau nebūsi tikras, kad įstosi. Vertinamos ir anglų kalbos žinios, girdėjau pasakojimų, kad priėmimo komisijos nariai gali būti tiesiog be nuotaikos ir tavęs nepriimti.“
Stojančiųjų priėmimo reikalavimai griežtinami ir dėl to, kad sparčiai auga norinčių studijuoti Škotijos universitetuose skaičius. Lino žiniomis, į Aberdyno universitetą šiemet buvo pateikta 15 tūkstančių pirmakursių prašymų studijuoti. Didelis norinčių studijuoti skaičius šiemet buvo ir Stirlinge. Tarp jų – abiturientai iš Šiaulių, Panevėžio, Kauno, vienas kitas – iš Alytaus, Marijampolės.
Vieni leidžia pramogoms, kiti gyvena susispaudę
Šiauliečiui Aberdyne teko sutikti ne vieną lietuvį studentą, kuris iš tėvų ir darbo per mėnesį pragyvenimui surenka apie 2000 svarų.
„Bet jaunimėlis pinigus lengva ranka išleidžia pramogoms“, – pasakoja Linas.
Jį liūdina prasigėrę, nuo narkotikų apsvaigę jaunuoliai, kurie pramiega ir darbą, ir studijas. „Galiausiai juos išmeta iš universiteto, darbo, o tėveliai toliau jų svaigalams siunčia pinigus“, – Linas ragina tėvus pasidomėti, ką svetur veikia jų vaikai.
„Žinoma, yra ir tokių, kurie per mėnesį Škotijoje išgyvena už 600 litų: sugeba ir naujų drabužių nusipirkti, ir maistui užtenka, ir į sporto klubą nueina“, – pasakoja vaikinas.
Bendrabutis atsieina nuo 260 iki 480 svarų per mėnesį. Vieno kambario butas (svetainė su virtuve ir miegamasis), kuriame lietuviai studentai neretai įsigudrina gyventi trise, kainuoja nuo 200 iki 600 svarų.
„Labiausiai džiugina maži papildomi mokesčiai – tik už elektrą ir dujas, sudarantys vidutiniškai apie 40 svarų mėnesiui“, – skaičiuoja vaikinas. Būsto mokestis, kurį sudaro mokesčiai už šiukšles, aplinkos (kiemų, laiptinių) priežiūrą, šaltą vandenį, per metus – 1000 svarų, tačiau studentai nuo šio mokesčio atleidžiami.
Lietuviai maistui per savaitę yra įsigudrinę išleisti apie 20 svarų, valgydami makaronus ir šaldytą maistą. „30–40 svarų išleisi, jei dar pirksi šviežių daržovių, mėsos“, – skaičiuoja Linas.
Išnaudojimo požymių yra ir ten
Nusiteikęs Škotijoje studijas derinti su darbu, Linas per 8 Aberdyne praleistus mėnesius pakeitė keturis darbus. Pirmiausia įsidarbino padavėju, tačiau kelionė į darbą trukdavo per ilgai – apie pustrečios valandos.
Vėliau miesto centro bare dirbo barmenu. Čia vaikinui trūko bendravimo, nes barmeno darbas Škotijoje, kitaip nei Lietuvoje, apsiribojo vien greitu klientų aptarnavimu.
Padirbęs greito maisto restorane kasininku, galiausiai kitame restorane įsidarbino pagalbiniu darbininku.
Nemalonių netikėtumų darbe neišvengė: vieni darbdaviai vengė mokėti už jo atidirbtas valandas, kiti nedavė tiek ir tokių darbo valandų, kurių norėjo. „Jutau nuolatinę įtampą dėl ateities, nes nežinojau, kiek dirbsiu, ar iš viso turėsiu darbo ir kiek už jį uždirbsiu“, – pasakojo Linas.
Ar taip elgiamasi tik su užsieniečiais, ar ir su vietiniais?
„Bėda ta, kad maitinimo sektoriuje įsitvirtinę Artimųjų Rytų ir Afrikos atstovai, kuriems nemokėti darbuotojams atlyginimo yra normalu, – pasakoja bvaikinas. – Kolegės pasakojo, kad joms – gana įprasti darbdavių pasiūlymai už papildomą atlygį suteikti intymias paslaugas“.
Vis dėlto Linas, pradėjęs studijuoti, nepraranda vilčių įsidarbinti tarptautinėje kompanijoje, kad ir už mažesnį, bet stabilų atlygį ir jam tinkančioms darbo valandomis.
M. Visockienė
