Lietuvoje stabiliai auga studentų iš užsienio skaičius. Per pastaruosius ketverius metus jis padidėjo trečdaliu – nuo 2,8 tūkst. 2008 m. iki 3,7 tūkst. 2012 m.
Preliminariais duomenimis, šiemet Lietuvos universitetuose ir kolegijose pagal pilnas studijų programas mokosi 3690 užsieniečiai, 2011–2012 m.m. jų buvo 3341. Lyginant su 2005 m. studentų iš užsienio skaičius pakilo daugiau nei penkis kartus.
„Pastaraisiais metais dėtos kryptingos pastangos ir į aukštojo mokslo ateitį investuojamos valstybės bei Europos Sąjungos lėšos duoda rezultatų. Mūsų šalies aukštosios mokyklos pamažu, tačiau užtikrintai tampa užsienio studentų traukos centru, formuojasi kokybiško Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis. Pavyzdžiui, studentų iš Azerbaidžano, kuriam skyrėme ypatingą dėmesį, lyginant su 2008 m. padaugėjo trigubai, – sako l.e.p. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Mūsų šalies aukštosios mokyklos jau konkuruoja tarptautinėje erdvėje. Joms kyla iššūkis susitelkti į studijų kokybę, kad pritrauktų ne tik Lietuvos jaunuolius, kurių skaičius dėl demografinių priežasčių ateinantį dešimtmetį mažės, bet ir užsieniečius.“
„Norint, kad į Lietuvą studijuoti atvyktų dar daugiau gabaus užsienio jaunimo, reikia šalinti biurokratines kliūtis, kurios kyla tvarkantis atvykimo dokumentus, – jeigu jų nebūtų, Lietuvoje studijas pasirinkusių užsieniečių skaičiai būtų žymiai didesni, – pabrėžia l.e.p. švietimo ir mokslo ministras. – Atvykstantys studentai kartu atsiveža ir investicijas į mūsų šalies ekonomiką“.
2012–2013 m.m. mūsų šalyje studijuoja asmenys iš 92 šalių. Lietuvos aukštasis mokslas jau šiandien yra patrauklus ne vien trečiųjų šalių piliečiams, 17 proc. užsienio studentų atvykę iš ES šalių. Apie 65 proc. atvykusiųjų yra iš NVS šalių, į kurių jaunimą Lietuva strategiškai orientuojasi, jų procentinė dalis lyginant su 2008 m. išaugo apie 20 nuošimčių. Daugiausia studentų į Lietuvą atvyksta iš Baltarusijos (1593), Rusijos (229), Ukrainos (152), Nigerijos (128), Lenkijos (112), Azerbaidžano (102).
Be tiesiogiai orientuoto į Baltarusijos studentus Europos humanitarinio universiteto ir Klaipėdoje veikiančio LCC tarptautinio universiteto, daugiausia užsienio piliečių tradiciškai pritraukia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – jame šiemet studijuoja 530 užsieniečių. Taip pat daugėja užsieniečių, studijoms pasirinkusių Vilniaus universitetą, – 203, Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja 168, Kauno technologijos universitete – 144, Mykolo Romerio universitete – 112, Vytauto Didžiojo universitete – 92 užsienio jaunuoliai. Tarp kolegijų lyderiauja Vilniaus kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – jose studijuoja po beveik 40 užsieniečių.
Tarptautiniai Lietuvos studijų tikslai apibrėžti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011-2012 metų programoje. Ją įgyvendinant siekiama, kad Lietuva taptų tarptautiniu studijų traukos centru, strategiškai orientuojantis į studentus iš posovietinės erdvės šalių. Programoje numatyta skatinti ne tik užsieniečių pritraukimą pilnoms studijoms, bet ir aktyvinti Lietuvos dalyvavimą tarptautiniuose studentų ir dėstytojų mainuose.
Užsieniečiams Lietuvos aukštosios mokyklos gali pasiūlyti per 180 studijų programų, daugiausia anglų, taip pat rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Pastaraisiais metais studijų programoms atnaujinti ir pritaikyti jas dėstyti užsienio kalba buvo skirtos milijoninės ES struktūrinių fondų lėšos, tokių programų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Skatindama aukštųjų mokyklų tarptautinį bendradarbiavimą, Švietimo ir mokslo ministerija, pasitelkusi ES struktūrinių fondų lėšas, finansuoja jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis kūrimą. Šiuo metu Lietuvos universitetuose ir kolegijose jau galima studijuoti pagal 8 tokias programas, artimiausiu metu atsiras dar 17 jungtinių studijų programų.
Lietuvos aukštosios mokyklos taip pat skatinamos kurti bendrus akademinius padalinius su užsienio universitetais. Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai jau yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis su trimis Jungtinės Karalystės universitetais, jiems numatyta skirti ES struktūrinių fondų finansavimą. Aktyviai tariamasi ir su kitais potencialiais partneriais.
Siekiant, kad Lietuvos aukštosios mokyklos pritrauktų ne tik gabius mūsų šalies studentus, bet ir jaunus protus iš užsienio, nuo 2011 m. valstybė remia magistrantų iš posovietinių šalių studijas mūsų šalyje jiems skirdama stipendijas ir išmokas studijų kainai padengti. Sužinoję apie tokią galimybę užsienio bakalaurai kasmet vis aktyviau dalyvauja paramos studijoms konkurse, o didžioji dalis atvyksta studijuoti savo lėšomis.
Didinant Lietuvos aukštojo mokslo žinomumą pasaulyje ir supažindinant užsieniečius su studijų galimybėmis sukurtas Lietuvos aukštąjį mokslą pristatantis interneto portalas www.studyinlithuania.lt, kur informacija pateikiama anglų ir rusų kalbomis. Informacija apie studijas Lietuvoje tiesiogiai platinama užsienio šalyse, aukštosios mokyklos skatinamos dalyvauti tarptautinėse studijų mugėse. Pastaraisiais metais suorganizuoti bendri jų prisistatymai Azerbaidžane, Ukrainoje, Gruzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje, Kazachstane, Turkijoje. Lietuvos universitetai ir kolegijos skatinamos aktyviai įsijungti į tarptautinę protų apykaitą ir kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija nuo šių metų finansiškai remia užsieniečių dėstytojų vizitus, konkursai skelbiami du kartus per metus. Šį rudenį 20-ties Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijose studentai klausėsi 86 aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio paskaitų.
