Pasirinkti tinkamiausias studijas abiturientams padės tarptautinius standartus atitinkantis Lietuvos universitetų reitingas, kurį lems ne tik dėstytojų kvalifikacija, bet ir auditorijų kokybė, bendrabučių lygis, skirtinguose universitetuose skirtingas specialybes įgijusių absolventų atlyginimai, įsidarbinimo sąlygos, karjeros galimybės ir daugybė kitų kriterijų.
Metodiką, pagal kurią reitinguojami viso pasaulio universitetai, sukūrė kinų mokslininkai. Ja naudojamasi ir sudarant geriausių Europos bei Pasaulio universitetų šimtukus, - rašoma “Delfi”.
Pasak prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės, universitetų reitingus lemia ne ekspertų sprendimai, o vieninga metodika, tačiau „visa bėda, kad iki šiol mūsų universitetai nesileido reitinguojami“. Iki šiol universitetų prestižą lemdavo viešoji opinija, o ne objektyvūs duomenys.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose universitetų reitingai sudaromi keturiais skirtingais būdais, tad abiturientai gali pasirinkti pagal tai, kas jiems svarbu.
Aukštojo mokslo reformoje numatoma, kad valstybė rems tam tikras specializacijas, kurios rinkoje gali pasirodyti mažiau konkurencingos, bet reikalingos Lietuvai. Specialią paramą planuojama skirti humanitariniams, kitiems mokslams. Tas universitetas, kuris geriau vykdys tam tikros rūšies studijas, ir gaus valstybės paramą.
Prieš kelerius metus universitetų reitingavimo idėją kėlė ir Lietuvos pramonininkai, tačiau tuomet aukštųjų mokyklų vadovai sakė, jog neįmanoma gauti duomenų apie absolventų darbo vietas, uždarbius, o juolab - karjerą.
Lietuvoje buvo bandyta reitinguoti aukštąsias mokyklas, tačiau tuomet į šį procesą nebuvo įtrauktos visuomeninės organizacijos, tad, galima sakyti, universitetai vertino patys save.
