Studentui: buto nuoma ar bendrabutis?

Vos bus paskelbti visų brandos egzaminų rezultatai ir aukštosios mokyklos laimingiesiems praneš savo verdiktą, į šalies didmiesčius ims plūsti studentai. Galimybė apsigyventi aukštosios mokyklos bendrabutyje nusišypsos nedaugeliui, o ir patys jaunuoliai dažnai teikia pirmenybę brangesniam, bet privatesniam gyvenimui bute.

Nors politikai jau oficialiai ištrimitavo apie ekonominės krizės Lietuvoje pabaigą, nekilnojamojo turto rinkos tendencijas išmanantys specialistais teigia, kad šiemet „šviežiai iškepti“ studentai jokių žymesnių pokyčių butų nuomos kainose nepastebės. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokie būstai labiausiai vilioja studentus ir, ar tebešvilpauja kriziniai vėjai butus besiruošiančių nuomoti studentų kišenėse?

Aktualiausia – kaina

Nekilnojamojo turto kompanijos „RE/MAX Capital“ biuro vadovas Mindaugas Kazlauskas, paklaustas, kokius butus dažniausiai renkasi studentai, kokių ieško ir kam teikia prioritetą, sakė: „Studentai labiausiai atsižvelgia į kainą. Būsto nuomos biudžetas vienam asmeniui dažniausiai yra 300-400 litų. Žinoma, priklausomai nuo to, kokio dydžio butas, studentai bando įvairiai derinti poreikius – nuomojasi būstą dviese ar tryse. Tik po to, kai randamas būstas už priimtiną kainą, domimasi vieta ar įrengimu.“

Pašnekovo teigimu, nuomojamų būstų už patrauklią kainą studentai ypač ieško tuose mikrorajonuose, kur yra įsikūrusios mokymo įstaigos. Anot M. Kazlausko, būsto didmiesčiuose paieškų suintensyvėjimas būna akivaizdus liepos pirmąją savaitę ir trunka iki rugpjūčio pabaigos, kuomet abiturientai sužino, kur pavyko įstoti mokytis ir skuba kuo greičiau tame mieste susirasti gyvenamąją vietą.

Nors politikai jau spėjo paskelbti oficialią krizės pabaigą, anot pašnekovo, tai būsto nuomos kainoms įtakos neturėjo.

Studentai butus „nugyvena“?

Į klausimą, kaip nuomotojai vertina būsto ieškančius studentus – ar pageidautini tai nuomininkai, pašnekovas sakė: „Daug kas priklauso nuo būsto, kurį nuomoja. Jei būstas įrengtas vidutiniškai, nėra jokių grėsmių, kad šį jį studentai „nugyvens“, tuomet tai pageidaujami nuomininkai.“ Anot M. Kazlausko, su studentais keblumų iškyla tada, kai šiems jau išsinuomojus būstą, kaimynai ima skųstis triukšmu ar kitais tokios kaimynystės nepatogumais.

„Kiekvienas nuomininkas vertinamas individualiai. Domimasi, ką žmogus studijuoja, prašoma rekomendacijų. Vienareikšmiškai teigti, kad studentai pageidaujami ar ne – tikrai negalima. Būstų savininkai supranta, kad, jei jų siūlomas būstas yra ekonominės klasės ir į jį nebuvo papildomai investuota, labiausiai toks pasiūlymas domins būtent studentus“, – kalbėjo „RE/MAX Capital“ biuro vadovas.

Dažnai žmonės, kurie būstą ketina nuomoti pirmą kartą, peržvelgę pasiūlymus, sutrinka, mat kainų ir pasiūlymų įvairovė glumina. Apie tai, kokį variantą pasirinkti: butą senesnės statybos name ir su mažesne nuomos kaina, bet didesniais komunaliniais mokesčiais, ar butą naujesnės statybos name, nuomojamą už didesnę kainą, bet mokant mažesnius mokesčius už komunalines paslaugas, pašnekovas sakė: „Viskas priklauso nuo turimo biudžeto. Mažesnė nuomos kaina aktuali tik ne šildymo sezono metu. Lietuvoje šildymo sezonas trunka apie pusmetį. Jei žmogus už nuomojamą būstą ne šildymo sezono metu mokės mažiau, bet vien todėl, kad šildymo sistemos senos ar yra kitų trūkumų žiemą būsto nuomos kaina smarkiai šokteli, reiktų paskaičiuoti, kokia būsto nuomos suma su mokesčiais susidaro per metus ir, padalinus iš mėnesių skaičiaus, paaiškės reali būsto nuomos kaina mėnesiui.“

Nuoma neturėtų brangti

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimus publikuojančio tinklalapio „Aruodas.lt“ atstovė Viktorija Steponavičiūtė teigė, kad nuo birželio vidurio suintensyvėjo būsto nuomą siūlančių skelbimų peržiūros interneto tinklalapyje, sulaukiama daugiau skambučių ir laiškų. „Kai būsimieji studentai sužinos, kuriame mieste jiems siūlomos studijos, tuomet susidomėjimas būsto nuoma dar padidės. Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pirmoje pusėje būsimieji studentai būsto ieško aktyviausiai“, – sakė pašnekovė.

Apie tai, ar būsto nuomotojai mėgina pasinaudoti tuo, kad studentai ieško būsto gana skubiai ir kelia kainas, pašnekovė sakė: „Pernai, smarkiai kritus nekilnojamojo turto kainoms, buvo manoma, kad ir nuoma neturėtų brangti. Praėjusių metų rugpjūtį pastebėjome kainų padidėjimą apie 10 proc. Šiuo kainos būsto nuomos rinkoje yra gana stabilios, o tikslesnius duomenis būtų galima gauti tik išanalizavus nuomos kainas pagal rajonus ir pačių būstų specifiką, nes smarkiai skiriasi nuomos kainos miesto centre ir miegamuosiuose rajonuose.“

Paklausta, kokį būstą nuomai rinktis geriau – pigiau nuomojamą, bet su didesniais komunaliniais mokesčiais, ar didesne nuomos kaina, bet komunaliniai mokesčiai – mažesni, pašnekovė sakė: „Renkantis būstą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kur yra mokymo įstaiga ir susidėlioti prioritetus: kokiame būste norisi gyventi, ar būtų patogu važiuoti iš atokesnės vietos. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose būsto nuoma pigesnė, bet klausimas, ar žmogus gali leisti sau valandą ar daugiau ir dar su persėdimais važiuoti iki mokymosi įstaigos. O gal laiko sąnaudos yra brangesnės nei šimtu litų brangesnė mėnesio nuoma?“

Nuomotojai rudenį mažiau išrankūs

„Aruodas.lt“ atstovės teigimu, ieškantys būsto turėtų atidžiai studijuoti esamus pasiūlymus, nepulti nuomoti pirmo apžiūrėto būsto ir būtinai derėtis. Anot pašnekovės, dažnai nuomos skelbimuose nurodomos būstų kainos yra ne galutinės ir šeimininkai dažniausiai būna pasirengę kainą šiek tiek sumažinti. „Nors būsto ieško daug studentų, gali susidaryti įspūdis, kad suinteresuoti tik jie, bet iš tiesų nekilnojamojo turto savininkai taip pat yra suinteresuoti išnuomoti savo būstą, nes patys gauna iš to pajamų ir palengvėja mokesčių našta.“

Paprašyta pakomentuoti būsto nuomos tendencijas didžiuosiuose mietuose, pašnekovė sakė: „Pasiūlymų visuomet daugiausiai yra Vilniuje, šiek tiek mažiau Kaune, panaši pasiūla kaip sostinėje yra Klaipėdoje. Vilniaus ir Klaipėdos būstų nuomos kainos šiek tiek panašios, Kaune būstą galima išsinuomoti truputį pigiau.“

Anot pašnekovės, ekonominio būsto, neskiriant pagal statybos tipą ar mikrorajoną, kainos Vilniaus miegamuosiuose rajonuose apytiksliai būtų tokios: vieno kambario buto nuomos kaina svyruoja nuo 400 iki 600 litų, dviejų kambarių – 500-700 litų, o trijų trijų kambarių butą sostinėje galima išsinuomoti nuo 600 ir daugiau. Kaune vieno kambario nuoma vidutiniškai siekia 400 litų per mėnesį, dviejų kambarių buto – 600, trijų kambarių buto nuoma kainuos šiek tiek brangiau – 700-750. Planuojantiems nuomoti vieno kambario butą uostamiestyje reiktų nusiteikti mokėti kas mėnesį apie 500 litų, dviejų kambarių – 600-700.

Butų ieško nenorintys gyventi bendrabutyje

Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-House“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat patvirtino kolegų teiginius, kad studentai dažniausiai ieško pigaus būsto: „Studentai ieško būstų, kurie būtų arti jų mokymosi įstaigų, bet labiausiai atsižvelgia į nuomos kainą ir susisiekimo galimybes. Žinoma, yra studentų, kurie gali sau leisti brangesnius būstus, tuomet ir paieškos kriterijų būna daugiau.“

Pasak pašnekovo, vieta bendrabutyje kainuoja apie 150 litų mėnesiui, tad, jei studentas ryžtasi nuomoti butą, vadinasi, jis nusiteikęs mokėti daugiau nei kainuotų gyvenimas bendrabutyje, bet niekas nenori permokėti.

Anot M. Čiulados, būsto nuomos rinkos suaktyvėjimas jau jaučiamas: „Šiuo metu būsto dairosi stropūs studentai, kurie žino, kur studijuos. Šiuo metu jie ieško būsto, bet dar turi galimybę rintis iš kelių variantų, gali skirti laiko kelių būstų apžiūrai, vėliau studentai bus mažiau išrankesni.“

Studentams – nepatikimų klientų etiketė

Pašnekovo teigimu, studentiškas gyvenimas nėra labai ramus ir pastovus – tai žino ir būtų nuomotojai: „Studentai turi tam tikrą nepatikimų klientų etiketę, bet kiekvienas atvejis individualus. Esama tokių nuomotojų, kurie griežtai atsisako užleisti savo būstą studentams, bet kiti, neturėję blogos patirties ir į viską žvelgiantys lanksčiau, noriai nuomoja būstus jaunimui. Kai artėja šildymo sezonas, o šios paslaugos kainos yra tokios, kokios yra, nuomotojai nebūna tokie išrankūs.“

Anot pašnekovo, daug patikimesni atrodo tie studentai, kurie būsto ieško kartu su tėvais: „Kai būsto ieško studentas pirmakursis, jam padeda tėvai, tai tokį nors prie širdies dėk, o kai buto paieškomis užsiima linksmesnė publika – pavyzdžiui, keli vaikinai, tai savininkas situaciją vertina atsargiau ir prašoma didesnio užstato ar kitų įsipareigojimų. Nuomojant būstą studentams visuomet yra tikimybė, kad bus surengtas vienas kitas vakarėlis ar po kurio laiko kuris nors iš nuomininkų išvyks padirbėti į užsienį ar pristabdys studijas.“

M. Čiulada užsiminė, kad anksčiau sostinėje butus dažnai nuomojo užsieniečiai, bet šių skaičiui sumažėjus, jų vietas dažnai užima studentai. „Jau kelerius metus iš eilės sulaukiame labai daug studentų, kurie yra atvykę iš užsienio ir studijuoja pagal įvairias mainų programas. Šiuos žmones nustebina lietuviškų studentų bendrabučių gyvenimo kokybė, tad jie ieško kito būsto.“

Apie tai, kiek vidutiniškai užtrunka būsto paieškos, pašnekovas sakė: „Šiuo metu būsto paieška gali trukti dvi-tris savaites, o rudenį ieškantys būsto sprendimus priima greičiau ir per savaitę susiranda gyvenamąją vietą“.

Taip pat skaitykite:

Studento išlaidos triskart viršija pajamas – kaip išgyventi?