„Drąsiai ir garbingai pasielgė studentas Petraitis – užėjęs pas dekaną, jis išsakė viską, ką galvoja, įspūdį sustiprindamas kumščio smūgiais į stalą, o kai grįždamas sutiko dekaną, su juo maloniai pasisveikino“, – tokie juokeliai apie studentų gyvenimą toli gražu nėra tokie linksmi, kaip tikros istorijos ir pokštai, kuriuos studentavimo laikais vieni kitiems krėtė dėstytojai.
Apie tai, kokių eibių savo kolegoms universitete yra prikrėtę, naujienų portalas Balsas.lt kalbino Vilniaus Gedinimo technikos universiteto dėstytojus.
Egzaminas, kurio ir neturėjo būti
VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Aušra Zigmontienė prisiminė, kad studijų metais yra iškrėtusi ne vieną pokštą kolegoms: „Dėstytojams pokštų nekrėtėme. O kolegoms – na, visokių jų buvo. Su savo kolege labai nemėgom vieno grupės vaikino, o jis kaip tyčia labai nemėgo lankyti paskaitų. Paskutinę dieną prieš egzaminą jis pradėjo klausinėti kokie klausimai bus egzamino metu. Ir mes su kolege, norėdamos vaikinukui įvaryti baimės, labai energingai pasakojom, kad dėstytoja klausinės iš literatūros sąrašo, kuris buvo sudiktuotas pirmos paskaitos metu. Mes jau abi matėm, kad vaikinukui neramu, ir vis klausinėjo ar tikrai? Bet egzamino dieną aš ištraukiau bilietą, kuriame pirmas klausimas ir buvo – aptarti rekomenduojamos literatūros sąrašą. Aš „išsivyniojau“, bet nuo šiol liaudiškas posakis „nekarksėk – prisikvarksėsi“ įgavo tiesioginę prasmę. Buvo ir atvejis, kai vieną kolegę įtikinom, kad jai egzaminas perkeltas į šeštadienį. Kolegė tikrai susiruošė į egzaminą, mes ją palydėjom į universitetą, bet prie auditorijos durų pasakėm apie pokštą. Po to buvo daug gražaus juoko“.
Doc. dr. Dmitrij Šešok VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto, Informacinių technologijų katedros vedėjas, paprašytas prisiminti linksmą studijų laikų pokštą, sakė: „Papasakosiu vieną savo pokštą, kuris iš tikrųjų turi ir filosofinę prasmę, nes parodo kokia svarbi dėstytojams yra studentų nuomonė.
Prieš porą metų priverčiau juoktis kelis savo kolegas suvaidindamas tokią sceną: prieidavau prie kolegos-dėstytojo su segtuvu rankose ir sakydavau: „Žinai, labai nemalonu, tačiau tau teks rašyti pasiaiškinimą, nes studentai parašė rimtą skundą dėl tavo elgesio“. Pasimetęs kolega imdavo segtuvą, atversdavo jį, bet vietoj žadėto skundo matydavo lapą ant kurio didelėm raidėm buvo parašyta: „Su balandžio pirmąja!“. Žinoma, apgavau tik tuos savo kolegas, kurie patys turi humoro jausmą ir nepyksta dėl panašių dalykų, tuo labiau per balandžio pirmąją.“
Penktadienio vakaro paskaita – kavinėje
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto filosofijos ir politologijos katedros dėstytojas Daumantas Stumbrys, paklaustas, kokį pokštą yra iškrėtęs kolegoms ar sulaukęs iš jų, sakė: „Pokštu to nepavadinčiau. Greičiau tai – staigmena. Maloni staigmena. Penktadienio vakarais turėdavome prof. Valantiejaus paskaitą. Jos buvo labai įdomios, tačiau vykdavo penktadienį penktą valandą. Prieš vieną paskaitą sužinojome, kad šiandien profesoriaus gimtadienis, todėl nusprendėme padaryti jam staigmeną. Išėjome į kiemą ir sulaukę profesoriaus pasiūlėme jam padaryti paskaitą kavinėje. Kaip ir dera penktadienio vakarui. Labai smagiai ir nuoširdžiai pabendravome, šis susitikimas tapo mūsų kurso ir profesoriaus akademinės draugystės pradžia.
Todėl studentams patariu nepamiršti, kad dėstytojai linksmi ir draugiški žmonės, todėl nebijokite imtis iniciatyvos, siūlyti savo idėjas, bendrauti. Juk po 20 metų prisiminsite ne tai, ką išmokote, o žmonės, su kuriais praleidote savo jaunystę.“
Pusšimtis kilometrų – sakyti tosto
Dr. Gintaras Stauskis, VGTU Architektūros fakulteto, Urbanistikos katedros profesorius su šypsena prisimena studijų laikų kelionę į Gruziją: „Pamenu kaip su kolegom atvykę į Gruziją išmokome keletą žodžių vietos kalba, o aš – ir vieną tostą „Tegyvuoja laisva Gruzija“.
Gerai žinoma, kad gruzinai yra vaišingi žmonės ir garsėja savo susirinkimais bei pobūviais, tad tos išvykos metu mane dažnai kvietė į skirtingas vietas, kad gruziniškai pasakyčiau šį tostą. Sykį vežėsi pusšimtį kilometrų į kaimą kalnuose, kur vestuvėse pasveikinome jaunuosius. Ir dabar keliaujant užsienyje dažnai išmokstu keletą žodžių vietos kalba, tai padeda greičiau rasti kontaktą su skirtingais žmonėmis.“
Įkalintas universitete
Dr. Arminas Stanionis, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto, Geodezijos ir kadastro katedros docentas, paklaustas apie įsimintinus įvykius studijų metu pasakojo: „Prisimenu vieną nutikusį įvykį studijuojant doktorantūroje. Tuo metu daug laiko praleisdavau universitete: ieškodavau naujausių mokslinių straipsnių bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse, ruošdavausi konferencijoms.
Vieną vakarą, nusprendus baigti mokslinius tyrimus ir eiti namo, pastebėjau nuleistas aukšto žaliuzes. Žinoma, mobilusis telefonas buvo išsikrovęs, o doktorantų auditorijoje laidinio telefono nebuvo, galėjau tik išsiųsti keletą elektroninių pašto laiškų draugams. Gerai, kad budėtojas atkreipė dėmesį į degančią auditorijoje šviesą ir atrakino aukštą. Tokie įvykiai yra nutikę ir kitiems kolegoms. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šių ,,pokštų” kaltininkas buvau ne aš.“
