Šarvojimo salėje balta urna skendėjo baltose gėlėse. Su Justina atsisveikinti atvyko jos bendramoksliai. Vienturtę dukterį auginę tėvai pageidavo nedidelių laidotuvių, tačiau į Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią susirinko didžiulis žmonių būrys – apie 300 žmonių.
Šv. Mišiose dalyvavo artimieji, draugai, bendramoksliai ir visiškai Justinos nepažinoję žmonės. Šioje bažnyčioje J. Šikšniūtė buvo pakrikštyta, priėmusi pirmąją komuniją. Mergina buvo tikinti, ją pažinojusieji apibūdino kaip mielą, gražią ir mylimą merginą.
Šv. Mišias aukojęs kunigas Zenonas Degutis per pamokslą pasmerkė žmogžudystę.
„Gal Dievas nusprendė nubausti aną žmogų – nešiokis tą jausmą širdy, kad esi smurtininkas, – bažnyčioje kalbėjo merginą kažkada krikštijęs dvasininkas. „Palikai draugus, palikai mums dangų, nusėtą žvaigždėmis, kuris vienintelis tave palydėjo iš šios žemės. Didelį liūdesį palikai – universiteto profesoriams, kolegoms, studentams, dėstytojams“, – atsisveikinimo žodžius tarė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius Antanas Bučinskas. Justinos pelenai palaidoti šalia prieš pusantro mėnesio mirusios senelės kapo. Prie duobės susirinkę keli šimtai žmonių braukė ašaras, kapą nuklojo baltos gėlės. Prie kapo kalbėjusi merginos mama niekaip negalėjo suprasti, kodėl jos dukra buvo taip nuskriausta.
Į kapines susirinkę žmonės liejo neapykantą žudikui ir sakė paniekos kupinus žodžius. Viena moteris, pažinojusi Justiną nuo mažens, apibūdino ją kaip mielą, linksmą mergaitę. „Toks žmogus, kuris atėmė Justinai gyvybę, nusipelno dujų kameros“, – sakė moteris.
Kiti nusikaltėliui linkėjo mirties, troško jį matyti kartuvėse.
