Netrukus aukštosios mokyklos paskelbs stojimų rezultatus, prasidės didįjį tautų kraustymąsi primenantis procesas – kasmetinė šviežiai iškeptų studentų migraciją. Iš Lietuvos miestų ir miestelių su pilnais mamų uogienių krepšiais į didmiesčius patrauks studijuoti ir studentauti nusiteikę jaunuoliai.
Dar nespėjus nuslūgti euforijai, kuri apims sužinojus stojimo rezultatus, būsimų studentų tėvams kaip reikiant įskaus galvą skaičiuojant, kiek be studijų kainos dar teks investuoti į savo atžalų mokslus, juk ne paslaptis, kad pragyvenimas didmiestyje kainuoja ne tiek jau mažai. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kiek kainuoja pragyvenimas studentui Lietuvos didmiesčiuose. Šį kartą mūsų taikinyje – Kaunas.
Lietuvių ir užsieniečių galimybės skiriasi
Nekilnojamojo turto nuomos tarpininkavimo palaugas teikiančios UAB „Oberhaus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas, kalbėdamas apie studentus, kurie ieško būsto nuomai šiame mieste, sakė: „Studentus, kurie ieško gyvenamojo ploto būtų galima skirstyti į dvi grupes: tai studentai lietuviai, kurie paprastai ieško būtų nuomai iki 600 litų ir nuomoja jį dviese ar tryse, ir studentai užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą studijuoti savo lėšomis ir būsto nuoma jiems nėra didelė išlaidų dalis, tad šie studentai renkasi brangesnius būstus, kurių nuoma siekia 1000-1500 litų.“
Pasak pašnekovo, užsieniečiai studentai taip pat dažnai gyvena kartu su kitais kolegomis, bet šiek tiek kitaip nei lietuviai skaičiuoja būsto plotą – pageidaujama būstų, kur kiekvienas nuomininkas turėtų po atskirą miegamąjį bei būtų bendra poilsio erdvė – svetainė bei virtuvė. Anot S. Umbraso, studijuoti į Kauną atvyksta nemažai studentų iš Prancūzijos, Ispanijos, Šveicarijos.
Butai iki 30 proc. pigesni nei Vilniuje
Į klausimą, ar studentai kuopščiai renkasi mikrorajonus, kuriuose ieško būsto, pašnekovas sakė: „Užsieniečiai ir pirmakursiai stengiasi apsigyventi kuo arčiau aukštųjų mokyklų, kad į paskaitas būtų patogu nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti viešuoju transportu, o jauni žmonės, kurie šiame mieste gyvena jau ne pirmi metai, būstus nuomojasi ir toliau nuo centro esančiuose rajonuose.
Paklaustas, ar tiesa, kad studentams būsto nuoma Kaune atsieina kur kas pigiau nei tokios pat būklės butas Vilniuje, S. Umbrasas sakė: „Taip, kainos žemesnės ne tik nuomos, bet nekilnojamojo turto pardavimų sektoriuje. Kainų skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno gali siekti iki 30 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
Bendrabučio skyrimas – pagal socialinį balą
Kaune įskūrusio Sveikatos mokslų universiteto Apgyvendinimo tarnybos vadovas Vytautas Kaučikas, paklaustas, kiek planuojama priimti naujų gyventojų į universiteto bendrabučius, sakė: „Šiuo metu Sveikatos mokslų universitetą sudaro dvi susijungusios akademijos – Medicinos ir Veterinarijos, kurios turi tam tikras autonomijas. Šiemet studentų apgyvendinimas bendrabutyje bus vykdomas pagal anksčiau nustatytas tvarkas. Mūsų aukštojoje mokykloje vykdomas studentų reitingavimas pagal socialinį balą – nepažangūs, drausminių nuobaudų turintys studentai praranda teisę gyventi bendrabutyje.“
Pašnekovo teigimu, toks reitingavimas taikomas ne tik jau esamiems bendrabučių gyventojams, bet ir pirmakursiams: „Kai iš bendrabučių išsikels studentai, kurių socialinis balas yra prastas, žinosime, kiek galime priimti pirmakursių. Kai skaičiuojamas socialinis balas, į bendą eilę rikiuojami ir esami, ir tik studijas pradėsiantys studentai.“
„Fuksams“ – nuolaidos
Į klausimą, ar sąžininga tokia sistema būsimų studentų, kurie dar neturi jokių drausminių nuobaudų atžvilgiu, pašnekovas sakė: „Pirmakursiams, tam kad jie lygiomis teisėmis galėtų konkuruoti dėl vietų bendrabutyje su esamais gyventojais, tam tikras balų koeficientas pridedamas, be to, socialinį balą sudaro ir kiti svarbūs aspektai – tai šeimos finansinė situacija, socialinių lengvatų buvimas, vertinamas atstumas nuo studento namų iki studijų vietos ir pan.“
Pašnekovo teigimu, dažniausiai studijų pradžioje vietos bendrabutyje pageidauja daugiau nei pusė įstojusių studentų. „Pernai mokslo metų pradžioje buvo likę tuščių vietų studentų bendrabučiuose, tad į jas vėl priėmėme studentus, kurių socialinis balas buvo mažesnis ir dėl šios priežastys jie buvo priversti išsikraustyti. Šiemet studentų apgyvendinimas bus vykdomas dar koordinuočiau, tad tikimės patenkinti daugelio studentų prašymus.“
Bendrabučių kainos kils
V. Kaučiko teigimu, būna atvejų, kai prašymus dėl vietų bendrabučiuose padavę studentai ir toliau ieško kito būsto nuomai ir vos jį radę – išsikrausto, tad rugsėjo pabaigoje–spalį bendrabučiuose taip pat atsiranda laisvų vietų.
Kalbėdamas apie bendrabučių kainas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pašnekovas sakė: „Bendrabučių kainas prieš naujųjų mokslo metų pradžią ketiname peržiūrėti, nes šiuo metu galiojančios kainos nepadengia net komunalinių paslaugų sumos, o juk elektra brango, žadama kelti ir šilumos kainą.“ Anot specialisto, praėjusiais mokslo metais už bendrabutį studentai mokėjo 115-125 litus.
Išmokos – nuo 260 iki 2080 litų
Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės akademinių reikalų koordinatorius Lukas Petrauskas apie studentiško gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius kalbėjo: „Studentams retai kada kyla problemų dėl būsto radimo Kaune: pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas turi net dešimt bendrabučių ir didžioji dalis prašančiųjų visuomet gauna vietas juose. Kalbant apie butus, tai jų nuomos kainos Kaune taip pat nesikandžioja – galima išsinuomoti gyvenamąjį plotą ir vos už porą šimtų litų.“ Pašnekovo teigimu, bedrabučių kainos asmeniui svyruoja nuo 200 iki 400 litų (šalčiausią mėnesį).
Kalbėdamas apie KTU studentų gaunamas stipendijas, pašnekovas sakė: „Stipendijos skaičiuojamos bazinėmis socialinėmis išmokomis (BSI – 130 litų). Už mokymosi rezultatus studentai gauna 2 BSI dydžio stipendijas – tai sudaro apie 260 litų, o esant nenumatytoms situacijoms, kai studentus ištinka nelaimės ar kyla kitų rimtų problemų, galima pretenduoti net iki 16 BSI dydžio stipendiją (2080 litų).“
Darbą rasti nesunku, sunkiau – suspėti ir mokytis
Apie tai, kiek Kaune besimokantiems studentams be mokesčių už mokslą tenka investuoti į savo studijas, t.y. iš savo pinigų įsigyti knygų ar kitų priemonių, pašnekovas sakė: „Kartais tenka ką nors kopijuoti, bet daug vadovėlių patalpinta elektroninėje erdvėje, tad studentai šią informaciją lengvai suranda ir ja naudojasi. Per mėnesį kopijavimui ir kitoms su studijomis susijusioms papildomoms išlaidoms pats išleidžiu ne daugiau 10 litų.“
Paklaustas, ar sunku studentamas Kaune susirasti tokį darbą, kuris netrukdytų studijoms, L. Petrauskas sakė: „Viskas priklauso nuo studento norų ir galimybių, kiek teko domėtis, tai nėra sunku, bet reikia nepamiršti, kad studijuojant nuolatine studijų forma dirbti sunku. Be to, darbadaviai, įdarbindami studentą, suvokia, kad šis žmogus negalės viso savo laiko skirti darbui, tada moka jam mažesnį atlyginimą.“
Kalbėdamas apie tai, kiek pinigų pragyvenimui reikia studentui, studijuojančiam Kauno mieste ir gyvenančiam studentų bendrabutyje bei labai neišlaidaujančiam, pašnekovas sakė: „Manau, ši suma galėtų būti apie 600 litų, žinoma, tuo atveju, jei žmogus savaitgaliais per daug su draugais neišlaidauja. Teko girdėti, kad studentų mėnesio išlaidos siekia ir 2000 litų, bet tai nėra dažni atvejai.“
Pašnekovas patikino, kad nuomonė, jog Kaunas yra pigesnis miestas studentui nei Vilnius, yra teisinga: „Vilnius yra sostinė ir jame kainos kur kas didesnės, pragyvenimas kainuoja daugiau.“
Kiek kainuoja studentui pragyvenimas Kaune?
Bendrabutis – nuo 200 litų
Vieno kambario buto nuoma (be komunalinių paslaugų mokesčių) –apie 300 litų
Mėnesinis viešojo transporto bilietas –17,60 litų
Išlaidos mokymosi priemonėms –apie 10 litų
Šioje lentelėje nėra pateikiamos studento išlaidos maistui ir kitoms paslaugoms ar pirkiniams, bet apytikslę sumą galima paskaičiuoti. Jei gyvensite bendrabutyje ir negausite stipendijos, už būstą, transportą ir priemones mokymuisi teks pakloti apie 230 litų, jei rinksitės buto nuomą, ši suma išaugs iki 330 Lt be komunalinių mokesčių.
Pažangūs studentai paskatinami stipendijomis, tad gaunant 260 litų stipendiją gyvenant bendrabutyje pavyks susimokėti didžiąją dalį mokesčių ir dar liks pragyvenimui, o gyvenant bute skirtumą teks padengti kitomis lėšomis. Savarankiško gyvenimo pradžioje studentams šį skirtumą dažniausiai dengia tėvai.
Taip pat skaitykite: