SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvoje nėra tokio didelio potencialo nedarbui mažėti, kaip buvo ankstesniais metais. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, argumentuodamas, kodėl mūsų rinkoje darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos, kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė švietimo sistemos ydas.
„Rengiami specialistai, kurie ūkiui nėra labai reikalingi. Tuo metu nerengiami tie, kurių labai reikia ir būtent dabar. Antras dalykas – perkvalifikavimo sistema. Darbo rinkoje jau aktyviai veikiančių žmonių, kurie galbūt laikinai neteko darbo ar profesijos pakeitimas į kitas, labiau reikalingas šalies verslui“. Pasak G. Nausėdos, trečioji, labiau specifinė, labiau būdinga Lietuvai ir Rytų Europai priežastis – emigracija.
„Ji iš esmės pakeitė darbo jėgos pasiūlos struktūrą. Ir dėl tos priežasties šiandien turime paradoksalią situaciją, kai tartum rinkoje turime daug bedarbių, tačiau darbdaviai negali jų pasitelkti, nes jiems reikia kitokios patirties ir kitokios kvalifikacijos darbuotojų. Taigi, susiklosto padėtis, kai tuo pat metu skundžiamės, jog nedarbo lygis Lietuvoje vis dar yra dviženklis, tuo metu darbdaviai skundžiasi, kad jie negali rasti tinkamos darbo jėgos“.
Asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas, „Alna“ įmonių grupės generalinis direktorius Tomas Milaknis teigia, kad po kelerių metų Lietuvai truks 13 - 14 tūkstančių informacinių technologijų specialistų. Tuo pat metu Lietuvoje net nėra kolegijos, kuri per trumpą laiką galėtų parengti viduriniosios grandies IT specialistų. „
Kolegijos galėtų būti kuriamos ir privačia iniciatyva. Galima rengti IT specialistus jau veikiančiose kolegijose, sukuriant ir adaptuojant tinkamas mokymo programas. Tai būtų vienas iš pavyzdžių, kai mes nesugebame reaguoti ir velkamės iš paskos“. Vienas iš atsakymų, anot G. Nausėdos, kad mokiniai, studentai tampa savotiškais mokyklų arba mokyklose dirbančio personalo įkaitais.
„Yra tam tikra profesūra, tam tikras dėstytojų personalas, kurie turi tam tikras savo pakraipas, mėgstamas disciplinas. O mokinių ar studentų poreikiai yra priderinami prie dėstytojų galimybių. Štai dėstytojas 30 metų dėsto tą patį ir šitai dabar nėra reikalinga arba tą dėstymo kursą reikėtų keisti iš esmės. Tuomet mokymo programos atitinkamai adaptuojamos, kad dėstytojas turėtų darbą, tam tikrą pedagoginį krūvį. Bet tada studentai klauso jiems nereikalingų paskaitų. Nuo to tik kenčia mokymo kokybė“, - sakė G. Nausėda.
