Vilniaus kolegijos socialinių mokslų krypties studentas Lukas (vardas pakeistas – aut. past.) privalomą praktiką atlikinėjo dar pavasarį. Vaikinas pasakoja, jog ieškant praktikos vietos jį labiausiai nuvylė kai kurių įmonių mąstysena ir požiūris į studentus.
„Teko visur susidurti su mąstysena, kad man daroma paslauga, kad mane priims ir tikimasi iš manęs, kad ateisiu su kažkokia tai patirtimi, kad nebūčiau jiems „žalias“, nereikalingas ir nešvaistytų laiko mane mokant.
Jie sako, kad ieško praktikantų ir skelbimai gražūs, bet pokalbiuose jie ieško nemokamos darbo jėgos porai mėnesių ir nors kiek sukant kalbą apie atlyginimą, viskas suvedama į du atsakymus – yra praktikantų, kurie dirbs nemokamai, tad kam tu mums tada? Ir jeigu gerai dirbsiu, tada gal mane priims į darbą pas juos“, – apie savo patirtį pasakoja Lukas.
Galiausiai studentas praktiką nusprendė atlikti pačioje kolegijoje. Visgi tuomet, jau užklupus pirmajai pandemijos bangai, jam teko susidurti su tuo, su kuo esą susiduria ne vienas dėl praktikos dirbti negalintis studentas – finansiniu nepritekliumi.
„Deja negalėjau grįžti tuo metu namo, tad teko likti Vilniuje. Šeima neturi labai daug pinigų, kad galėtų mane išlaikyti, tad praktikos metu, turėjau užsiimti įvairiu freelance darbu iš namų ir dirbti tarsi dvigubą darbą, tačiau tai padėjo tik mokėti mokesčius ir už butą kuriame gyvenau, maistui ir viskam kitam mėnesiui turėjau tik 25 eurus. Ir beveik taip praėjo mano visa praktika.
Labai nemalonus yra požiūris Lietuvoje į praktikantus, jog jie yra antrarūšė darbo jėga, tad kam jiems mokėti dar, arba: „Mes patys praėjom tai, tad ir jūs galit tą patį““, – nusivylimo neslepia Lukas.
Įkvėpimas atėjo iš Europos
Panašiomis į Luko idėjomis dalinasi ir studentų judėjimo „Šauksmas“ narė, ketvirto kurso Vilniaus universiteto (VU) studentė Fausta Roznytė. Mergina taip pat prisidėjo ir prie judėjimo narių į Seimą iškeltos idėjos apie apmokamų praktikų įteisinimą Lietuvoje.
F. Roznytė pasakoja, jog mintis apie tai kalbėti garsiau kilo sekant Europos Parlamente (EP) aptarinėjamas naujienas. EP dar šiais metais Europos Komisijai pateikė rezoliuciją, dėl ir Lietuvoje veikiančios Jaunimo Garantijų iniciatyvos. Šioje rezoliucijoje netrūko kritikos neapmokamoms praktikoms, jos buvo vadinamos moderniu išnaudojimu.
„Kaip tas punktas atsirado ten – dėl covido jaunimo nedarbas išaugo beveik dvigubai ir manoma, kad kas kelis mėnesius vėl augs ir augs. Europai aktualus yra jaunimo nedarbo mažinimas. Taip pat ir Lietuvoje.
Studentai studijų metu už bendrabučius turi mokėti, o su įgyta patirtimi praktikoje tų išlaidų nepadengsi“, – aiškina F. Roznytė.
Tačiau tai nėra tik pandemijos pasekmė – su finansinėmis ir kitokiomis problemomis dėl neapmokamų praktikų studentai esą susiduria jau ilgą laiką.
Pasak Faustos, studentų atstovai jau žengė pirmuosius žingsnius – beveik metus bendravo su savivaldybėmis, derino galimus pilotinius privalomų studentų praktikų apmokėjimo modelius. Tokiame modelyje siūloma praktikas apmokėti tiems asmenims, kurie jas atlieka savivaldybės administracijoje ar jai pavaldžiose įmonėse.
„Savivaldybė, kuri potencialiausiai greičiausiai pritaikys šitą modelį yra Raseinių rajonas. Jie žadėjo netgi nusimatyti biudžete atskirą eilutę apmokamoms studentų praktikoms. Yra ir skeptiškų savivaldybių – pavyzdžiui Vilnius iš viso nelabai teikiasi bendrauti šiuo klausimu“, – sako studentų judėjimo „Šauksmas“ narė.
Pirmieji siūlymai jau pasiekė ir Seimą. Nors kol kas viskas vyksta diskusijų lygyje, F. Roznytė tikisi, jog jau pavasarį bus galima tikėtis realių sprendimų:
„Smagu, kad su tais parlamentarais, su kuriais diskutavome, artėjame link tos pozicijos, kad studentų praktika yra darbas, o už darbą turi būti apmokama. Šiuo metu yra pateikta užklausa Seimo tyrimų grupei, kad atliktų tyrimą ir sužinotų praktikos apmokėjimo galimybes Europoje.
Tikriausiai, kad pavasario sesijoje, kartu su teisininkų pagalba, jau galėsime teikti pasiūlymus konkretiems įstatymų pakeitimams“.
Darbdaviai siūlymus vertina neigiamai
Visgi ne visi laikosi tokios pačios nuomonės. Prieš kelis metus Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete studijas baigusi Aušra tvirtina, jog vien neapmokamos praktikos dėka šiuo metu gali dirbti savo svajonių darbą, o studentams vertėtų mažiau skųstis ir labiau vertinti jiems suteikiamas galimybes.
„Nereikia tikėtis, kad mūsų kažkas laukia išskėstomis rankomis. Jauni studentai, be patirties, bet su milžiniškomis ambicijomis, kartais pervertinantys savo sugebėjimus ir per daug savimi patenkinti. Pati save prisimenu pirmame kurse.
Jaunas žmogus eikvoja savo laiką ir energiją, kažkam dirbdamas už dyką. Iš šalies gali atrodyti – kokia neteisybė. Bet tai yra neįkainojama ir praktikantai už praktikas turėtų susimokėti patys. Juk tai raktas į sėkmę ir galbūt vienintelis būdas priartėti prie išsvajotos darbo vietos“, – teigia šiuo metu žiniasklaidos srityje dirbanti Aušra.
Panašiai masto ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas. Jis, paklaustas kaip vertina studentų siūlymus įteisinti privalomą praktikų apmokėjimą, atsako paprastai – tai nėra protinga idėja.
„Jeigu jie galvoja, kad darbdaviai mokės neaišku kam, kuris nori praktiką atlikti, pinigus – iš to nieko nebus. Aš manau, kad darbdaviai nepriiminės studentų. Jiems reikia priskirti žmogų, kokį meistrą, kuris viską išaiškins. Reikia duoti žaliavų, medžiagų“, – aiškina D. Arlauskas.
Jis laikosi nuomonės, jog realią praktikos naudą gauna studentas, o ne darbdavys. Taip pat studentai esą dažnai praktikas atlieka ne pagal įmonės grafiką, jiems yra taikomos išlygos, keliami gerokai mažesni reikalavimai.
„Matyti, kad nelabai žino realios padėties tie Seimo nariai ir kiti, atitrūkę nuo gyvenimo. Tai vienas iš blogiausių variantų, kurį naujas Seimas, matyt, priimtų“, – sako Darbdavių konfederacijos prezidentas.
Kenčia ir praktikų kokybė
Studentų judėjimo „Šauksmas“ narė F. Roznytė sako suvokianti, jog privalomas atlygis už praktikas galėtų reikšti ir gerokai sumažėjusį galimų vietų skaičių. Visgi, studentės teigimu, galimi ir tam tikri kompromisiniai variantai.
„Labai skiriasi nuo darbo pobūdžio ir kokia yra praktika. Dabar kaip tik domimės, kiek studentų atlikdami praktiką iš tikrųjų įgyja reikalingų kompetencijų ir žinių, o kiek iš jų nešioja kavą ir lanksto informacinius leidinius.
Jeigu atliekama praktika iš tikrųjų reikalauja žinių – ką mes sakome, kad bent jau būtų galima padengti išlaidas susijusias su kelione į praktiką ir iš jos. Maitinimo paslaugas užtikrinti, ar kažką panašaus“, – siūlo mergina.
Jos teigimu, verta kalbėti ir apie siūlomų praktikų kokybę, mat vis dažniau pasigirsta pasakojimų apie praktikos metu žiūrimus filmus ar kitaip švaistomą laiką.
„Mes irgi tokį klausimą keliam – užtikrinti tų praktikų kokybiškumą, kad jos tikrai atitiktų tavo specialybės kriterijus ir ugdytų kompetencijas.
Dažniausiai įmonėms ir valstybinėms, ir privačioms labai nepatinka, kai yra iš viršaus numetami reikalavimai, kad būtų taip ir taip. {...} Kai kurie universitetai turi darbo vadovus, kurie rūpinasi. Tikriausiai jau imtis pačiame universitete, švietimo įstaigoje pokyčių, kad tos praktikos tikrai būtų prižiūrimos“, – aiškina F. Roznytė.
Tam pritaria ir Darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas:
„Aš sutinku, kad tam tikrais atvejais, tas darbo pobūdis būna „nueik, atnešk, pakelk, parnešk“, kai darbinama be jokių įgūdžių. Tokių, aš manau, apskritai praktikų nereikia. Nes tada tuščias laiko leidimas.
Turi būti trišalėse sutartyse, tarp darbdavio, studento ir aukštosios mokyklos, labai aiškiai apibrėžtas, koks turinys ir kokius gebėjimus tas praktikantas turi išnešti“.
Praktikos pasiūlymų šiemet gerokai mažiau
Darbo paieškų portalo cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad apmokamas praktikos vietas internete dažniausiai siūlo didesnės tarptautinės įmonės, kurios tikisi, jog praktikantas vėliau taps ir nuolatiniu darbuotoju. Visgi tokių pasiūlymų esą pasitaiko ne itin dažnai.
R. Karavaitienė taip pat pripažįsta, kad kad šiuo metu ne tik apmokamų, bet ir neapmokamų praktikų skelbimų sumažėjo kone perpus.
„2019 m. tinklapyje kiekvieną mėnesį paskelbdavo vidutiniškai apie 50 praktikos pasiūlymų. Šiemet šie skaičiai gerokai svyravo nuo vos kelių praktikos pasiūlymų balandžio mėnesį iki kelių dešimčių gruodžio mėnesį. 2020 m. vidutiniškai per mėnesį paskelbdavom apie 24 praktikos pasiūlymus – perpus mažiau nei pernai", – statistiką apžvelgia pašnekovė.
Prie pandemijos pasekmių geriausiai prisitaikyti pavyko informacinių technologijų įmonėms, jos, R. Karavaitienės teigimu, išlaiko stabilų praktikantų skaičių.
„Įprastai, praktikantų įmonės ieškodavosi pavasario, rudens sezonams, tačiau šiais metais karantinas gerokai apribojo praktikos galimybes, studentams buvo sunkiau susirasti praktikos vietą arba tekdavo tenkintis nuotolinės praktikos galimybėmis.
Be praktikos pasiūlymų įmonės organizuodavo ir atvirų durų dienas, stovyklas, konkursus ir renginius – kurie leisdavo pritraukti studentus ir būsimus darbuotojus, šiemet, labai gaila, bet tokių veiklų buvo itin mažai“, – apie šiųmetines praktikos tendencijas pasakoja portalo cvonline.lt marketingo vadovė.
