Kai draugei pasiūliau kartu nueiti į šį filmą, ji parašė tokią sms: „Į „Kaimynus“ eik, jei esi sadomazochistė. Tikrai patariu negaišti laiko ir pataupyti nervus“. Kita jos žinutė: „Šlykštu, nors ir mistine – psichologine drama galima vadinti, o jos dažnai įdomios. Objektyviai ir šitas įdomus, tik jau vaizdeliai… nekokie“. Vaizdeliai ir manęs nesužavėjo… Mylėdamiesi talžo vienas kitam veidus…
„Kai kurios durys niekada neturėtų būti atidarytos“. Paliktas merginos Džonas (aktorius Kristofferis Joneris) netikėtai atidaro kaimynių duris ir jau neberanda rakto į realybę, nei jam, nei žiūrovui neaišku, kur sapnai, haliucinacijos, fantazija, o kur tikrovė. Nelieka ne tik rakto, bet ir durų… Tik skylė sienoje. Džonas nebekontroliuoja savo gyvenimo, jį valdo keistos, nenuspėjamos, koketuojančios kaimynės Kim ir Anne.
Durys į Palo Sleutane psichologinį erotinį trilerį „Kaimynai“ („Naboer“) turėtų būti atvertos tik sulaukusiems aštuoniolikos. Jei norite, galiu pavadinti Palo Sleutane „Kaimynus“ filmu pionieriumi. Už tai, kad 17 metų Norvegijoje nebuvo filmo, kuriam būtų skirta griežčiausia kategorija (N18).
Į filmą verta eiti tiems, kas yra pakvaišę dėl geriausiu 2005-ųjų Norvegijos aktoriumi pripažinto Kristofferio Jonerio. Įdomu, ar norvegai turėjo iš ko rinktis, jei šį aktorių matau kone kiekviename norvegų filme. Kristofferį Jonerį Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti filmuose „Viskas Egiliui“ („Alt for Egil“, rež. Tore Rygh) „Tamsūs miškai“ („Villmark“, rež. Pal Oie), „Žiemos pabučiuoti“ („Vinterkyss“, rež. Sara Johnsen), „Vestuvių ir laidotuvių muzika“ („Musikk for bryllup og begravelser“, rež. Unni Straume).
Į filmą taip pat verta eiti tiems, kurie norėtų palyginti norvegų režisierių Palą Sleutane su pripažintais kino kūrėjais Deividu Lynchu, Alfredu Hitchkocku, Brianu de Palma, Romanu Polanskiu. Režisierius Pal Sleutane sako, kad didžiausias jo įkvėpėjas yra Alfredas Hitchkockas. Kurdamas „Kaimynus“, norvegų režisierius klausėsi garso takelio iš Alfredo Hitchkocko trilerio „Psycho“.
„Kaimynuose“ yra intrigos ir įtampos, Palas Sleutane bando sekti Deivido Lyncho pėdomis, bet nevykusiai. Pažįstu žmogų, kuris net septintą kartą pažiūrėjęs D. Lyncho „Malholando kelią“ sako ne viską supratęs… Skelbiu akciją: kas norėtų „Kaimynus“ žiūrėti antrą kartą?
Neaišku, ką režisierius norėjo šiuo filmu pasakyti. Filmas be idėjos (po filmo seanso tokie žodžiai sklandė kino teatro koridoriuose), bet… pabandykime jos paieškoti. Klaustrofobiją galima sieti su kiekvieno žmogaus baime. Nežinome, ką už kurių durų rasime…
„Aš mėgstu įeiti į tamsų kambarį, nežinodamas, kas jame yra, vietoj to, kad pirmiausia išsiaiškinčiau, kas yra kambaryje, ir tada išjungčiau šviesą“, – sako režisierius Palas Sleutane (www.filmweb.no).Laura Gintalaitė
Kitos studentiškos „Kino pavasario“ recenzijos:
Gediminas Cibulskis: „Adomo obuoliai“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346417)Jurgita Žilinskaitė: „C.R.A.Z.Y.“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346418)Viktoras Jakovlevas: „Eik ir tapk“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346421)Mintvilė Paškevičiūtė: „Geltonojo šuns ola“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346436)Toma Jonuškaitė: „Nuo grabo prie grabo“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346437)Justina Mitkaitė: „Juoda saulė“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346439)Valentas Neviera: "Kioskas Niujorke" (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346495)Stasys Vaitonis: „Gerai paruošti lavonai“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346497)Kristina Garalevičiūtė: „Dirbančiojo mirtis“ (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346513)Justė Radzevičiūtė: "Ledkalnis" (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346514)Milda Piskarskaitė: "Našlių pakrantė" (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346515)Laura Šaulytė: "Pasilik" vertas dviejų pažiūrėjimų (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346518)Džina Donauskaitė: "Saugokis" (http://www.omni.lt/?i$9359_69852$z_346520)
